Daiktavardis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Flag of Lithuania.svg  Šį straipsnį apie gramatiką reikia pakoreguoti.
Jei galite, pakoreguokite jį, nes jis aprašo tik lietuvių kalbą.

Daiktavardis – kaitoma kalbos dalis, nusakanti daikto vardą. Atsako į klausimą kas tai?

Turinys

Etimologija

Žodis daiktavardis kilo iš dviejų lietuviškų žodžių: daiktas ir vardas – mat šiai kalbos daliai priskiriami žodžiai nusako daiktų, dalykų pavadinimus, vardus.

Nagrinėjimo planas

1. Pradinė forma, 2. skyrius, 3. rūšis, 4. sangrąžinė forma(jei turi), 5. giminė, 6. skaičius, 7. linksnis, 8. kuo eina sakinyje.

Daiktavardžiai sintaksėje

Sakinyje dažniausiai būna veiksmo, papildinio ir tarinio pozicijose. Rečiau pažyminio ir aplinkybės.

Daiktavardžių morfologija

Morfologiniai požymiai įvairiose kalbose skiriasi. Daugelyje kalbų linksniuojamas (švedų kalboje yra du, Kaukazo kalbose – keliolika linksnių), turi gimines (romanų kalbose – dvi, lotynų – tris). Kai kuriose kalbose (pavyzdžiui, kinų) nėra linksniuojami, neturi giminės (pavyzdžiui, anglų kalboje). Nemažai kalbų daiktavardžiai turi du skaičius – vienaskaitą ir daugiskaitą, tačiau kai kuriose kalbose (pavyzdžiui, slovėnų) naudojama ir dviskaita. Anksčiau ji buvo ir lietuvių kalboje (pavyzdžiui, du broliu), tačiau baigia išnykti.

Daiktavardžiai kaitomi galūnės (pavyzdžiui, rusų kalboje) arba artikelių bei įvardžių (pavyzdžiui, vokiečių kalboje) pagalba.

Lietuvių kalboje

Skirstymas

Visus daiktavardžius skirstome į konkrečiuosius ir abstrakčiuosius. Abstraktieji – gamtos, visuomenės reiškinių, ypatybių, veiksmų pavadinimai. Konkrečiaisiais reiškiamus daiktus matome, galime paliesti: daiktai, augalai, gyvūnai, žmonės, vietovės. Daiktavardžiai skirstomi į bendrinius ir tikrinius. Yra ir kuopinių.

Tikriniams daiktavardžiams priskiriami pavadinimai, vardai (Antanas, Vilnius), jie rašomi didžiąja raide. O bendriniai daiktavardžiai yra visi kiti (stalas, kėdė). Kai kurie daiktavardžiai, kaip žemė ir mėnulis, gali būti priskirti tiek bendriniams, tiek tikriniams daiktavardžiams – viskas priklauso nuo naudojimo.

Kuopiniai daiktavardžiai nusako daiktų grupę, pavyzdžiui, beržynas, jaunimas ar krūmynas.

Kaitymas

Lietuvių kalboje kaitomas linksniais (daiktas, daiktą, daiktu), skaičiais (daiktas, daiktai), giminėmis (vyriškoji, moteriškoji, bendroji).

Kaitymo sistema remiasi daiktavardžių galūnėmis.

Skaičiai – vienaskaita ir daugiskaita.

vns. dgs.
šuo šunys
katė katės
laikraštis laikraščiai

Yra daiktavardžių, kurie yra vienaskaitiniai (pienas, tyla, cukrus, apimtis, remontas, jaunystė) ar daugiskaitiniai (pietūs, grindys, akiniai, marškiniai, kailiniai, vartai, vestuvės, rungtynės). Su daugiskaitiniais daiktavardžiais vartok tik dauginius skaitvardžius(dveji, dvejos, treji, trejos…) arba įvardžius (abeji, abejos, keleri, kelerios…). Pvz.:Pirkau dvejas stakles, dalyvavau trejose rungtynėse, abeji vartai, keleri marškiniai, po devynerių metų ir penkių mėnesių. Bet. Vieni metai, vieneri metai prabėgo. Penki tvartai, vienos durys.

Yra septyni linksniai:

Linksnis Sutrumpinimas Klausimas Pavyzdys vns. Pavyzdys dgs.
Vardininkas V., vard. kas? kambarys, gatvė kambariai, gatvės
Kilmininkas K., kilm. ko? kamabario, gatvės kambarių, gatvių
Naudininkas N., naud. kam? kambariui, gatvei kambariams, gatvėms
Galininkas G., gal. ką? kambarį, gatvę kambarius, gatves
Įnagininkas Įn., įnag. kuo? kambariu, gatve kambariais, gatvėmis
Vietininkas Vt., viet. kur? kame? kambaryje, gatvėje kambariuose, gatvėse
Šauksmininkas Š., šauksm. kambary!, gatve! kambariai!, gatvės!

Daiktavardžiai duktė, sesuo (tik tie du) yra išimtis iš taisyklės, todėl naud.kam? dukteriai, seseriai, įn.kuo? dukteria, seseria.Bet. Sesute, pussesere, dukrele, seserėle, kate, viešnia, vyšnia(vard.kas? vyšnia), kriauše(vard.kas?kriaušė). Vienaskaitos vietininko yra dvi žodžių kraujas ir vėjas formos:kraujuje, kraujyje, vėjuje, vėjyje.

Yra penkios linksniuotės, skiriamos pagal vienaskaitos vardininko ir kilmininko formas:

Linksniuotė Vns. V. galūnės Vns. K. galūnės Pavyzdys
I -as, -is, -ys -(i)o daiktas, automobilis, pažymys
II -a, -i, -ė -ės, -(i)os duona, marti, gėlė
III -is -ies naktis
IV -(i)us -(i)aus autorius
V -ė, -uo -(angl.)s, -(er)s duktė, vanduo

Kai kurie daiktavardžiai, perimti iš kitų kalbų, nėra linksniuojami, pavyzdžiui, žiūri, suši, tabu.

Daryba

  • Su priesagomis: motina – motinėlė, akmuo – akmenėlis;

Jei daiktavardžio priesaga prasideda balse (im, ym, yb, ės, en, ykl, ik, ėj), tai jį darome iš būtojo kartinio laiko vaiksmažodžių, pvz.: puvėsiai, griuvėsiai, džiūvėsiai, svilėsiai, pylimas, lijimas, gijimas, liudijimas, duženos, skyryba, gynėjas, rijikas. Jei priesaga prasideda priebalse (t, tuv, kl, sen), tai darome iš bendraties, pvz.: būtis, būklė, būsena, žūtis, žūklė, spūstis, pjūtis, ryklė, ryklys, eitynės.

  • Su priešdėliais: dangus – padangė, kampas – užkampis, lapas – lapuotis;

Jei daiktavardis turi priešdėlį į, po, ato, pro ir pan., tai šaknis dažniausiai ilga, pvz.: posūkis, pobūdis, pokylis, požiūris, pokytis, protrūkis, atoslūgis, įmygis, įgūdis, įspūdis, įtūžis, įdūkis, įsiūtis, įkyrumas, įžūlumas.

  • Sudūrimo būdu: rugys ir gėlė – rugiagėlė

Sangrąžiniai daiktavardžiai

Sangrąžinių daiktavardžių vardininko linksnyje nerašoma nosinė(nepainiokite su dalyviais).

V.kas? Gal.ką? Vt.kur?
Kreipimasis Kreipimąsi Kreipimesi
Rašymasis Rašymąsi Rašymesi
Važinėjimasis Važinėjimąsi Važinėjimesi
Prausimasis Prausimąsi Prausimesi
Varžymasis Varžymąsi Varžymesi

Įsidėmėtina rašyba

Brasta, klasta, nuosmukis, kraujosruva, kraujoplūdis, kojūgalis, galvūgalis, dienovidis, brūzgynai, žabtai, apyniai, ajerai, žynys, žiniuonė, sūpynės, sūpuoklės (sūpuoti, ne supti), gurkšnis, beždžionė, vyzdžiai.

Įdomybės

Vienintelis vienskiemenis daiktavardis lietuvių kalboje – šuo, šou.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: