Dakija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Panonija-orn.png
Panonijos istorija
Ilyrai, Trakai
Bojai
Dakai
Romos imperija (Dakija, Panonija)
Gotai
Hunai
Gepidai, Herulai
Avarų kaganatas
Pietų slavai
Frankų karalystė, Didžioji Moravija
Pirmoji Bulgarijos imperija
Madjarai
Vengrijos, Rumunijos, Voivodina, Kroatijos istorija
Dakijos karalystė Burebistos laikais 82 pr. m. e.

Dakija - senovės Europos sritis tarp Dunojaus ir Dniestro, maždaug sutampanti su šiuolaikine Rumunija ir Moldavija. Vakaruose Dakija siekė Tisą. Kai romėnai nukariavo Dakiją (rumunų Dacia), dakai palaipsniui pradėjo kalbėti liaudies lotynų kalbos, iš kurios atsirado rumunų kalba.

Spėjama, po šalies pavergimo dalis dakų pasitraukė iš Dakijos ir išsikėlė į dabartinę Albaniją. Taigi šiuolaikiniai albanai būtų tiesioginiai dakų palikuonys išlaikę senąją dakų kalbą. Šią versiją patvirtina nemažas substratinis albanų žodžių sluoksnis rumunų kalboje.

Turinys

Pavadinimas

Dakai graikų šaltiniuose buvo vadinami Geta (dgs. Getae) ir kaip Dacus (dgs. Daci) romėnų dokumentuose. Romėnų žemėlapyje Tabula Peutingeriana jie vadinami Dagae ir Gaete. Strabonas teigia, kad pirminis dakų pavadinimas buvo "daoi", kurį gali paaiškinti frygų šaknis "daos", reiškianti vilką. Šia prielaidą patvirtina faktas, jog dakų herbas, Dakijos Drako, turi vilko galvą.

Gali trikdyti faktas, kad Viduramžiais Romos katalikų bažnyčia Dakija vadino savo šiauriausias provincijas t. y. Daniją-Norvegiją-Švediją (Skandinaviją), o kartais vien Daniją. Kai kuriuose istoriniuose dokumentuose tų sričių kilmingieji buvo vadinami dakais.

Kultūra

Pagal archeologinius radinius dakų kultūra kilo nuo srities į šiaurę nuo Dunojaus iki Karpatų kalnų, šiuolaikinėje istorinėje Rumunijos Mutenijos provincijoje ir yra tapatinama su geležies amžiaus Besarabio kultūra.

Dakų kultūra buvo gan aukšto lygio, kai apie juos sužinojo romėnai.

Dakų religija

Pagal Herodoto "Istorijoje" (4 knyga) Zalmoksės aprašymą, getai (pagal Straboną kalbėję ta pačia kalba kaip ir dakai) tikėjo sielos nemirtingumu ir manė, kad po mirties pasikeičia šalis, kur gyvenama. Dakų vyriausiasis šventikas kaip svarbiausios dievybės Zalmoksės atstovas turėjo didelę įtaką. Jis taip pat buvo svarbiausiu karaliaus patarėju.

Be Zalmoksės dakai tikėjo į Gebeleizę, Bendį ir kitus dievus.

Romėnų užkariavimas

Pavadinimas::Dakija{{#set:Vardininkas=Dakija}}
lot. DACIA

Blank.png

106 – 235

Blank.png

REmpire-Dacia.png
Valstybė: Romos imperija Romos imperija
Administracinis centras: Sarmizegetusa

{{#set:Page has default form=Istorinis administracinis vienetas}}

Romos provincija Dakija 106-271 m.

Trajanas atkreipė dėmesį į Dakiją, sritį į šiaurę nuo Graikijos ir Makedonijos ir į rytus nuo Dunojaus. Ši teritorija buvo romėnų taikinys dar prieš Cezario laikus[1][2], kai dakai sumušė romėnus Istrijos mūšyje[3]. 85 m. dakai prasiveržė pro Dunojų, užmušė Mezijos valdytoją Opijų Sabiną[4] ir nusiaubė provinciją[5][6]. Imperatoriaus Domicijano vadovaujama armija išvijo dakus ir jis grįžo į Romą švesti triumfo[7], bet 86 m. Kornelijaus Fusko įsiveržimas į Dakiją buvo nesėkmingas ir romėnai pralaimėjo Pirmąjį Tapių mūšį. Po šios pergalės Dakijos karalius Diurpanėjas pasivadino Decebalu. Tačiau romėnai laimėjo Antrąjį Tapių mūšį 88 m. ir buvo sudarytos paliaubos.

Trajanas įsiveržė į Dakiją ir po nežinomo mūšių skaičiaus nugalėjo Decebalą Tapių mūšyje 101 m. Trajanui artėjant prie dakų sostinės Sarmizegethusos po Adamklisių mūšio Decebalas siūlė paliaubas ir jos buvo sudarytos. Decebalas per kelis metus atkūrė savo įtaką ir 105 m. užpuolė romėnų garnizoną. Trajanas vėl išžygiavo į Dakiją, apgulė ir sugriovė Dakijos sostinę. Pralaimėjęs Decebalas nusižudė. Sutramdęs Dakiją Trajanas sėkmingai įsiveržė į Partų imperiją.

Nors romėnai užėmė Dakijos karalystę, nemaža jos dalis liko už Romos imperijos ribų. Be to pakito jėgų santykis regione ir germanų ir keltų gentys sudarė sąjungą prieš Romos imperiją. Tarp tų genčių ypač pasižymėjo gotai iš pat pradžių puldinėję Dakijos provinciją, kol atkūrė nepriklausomą Dakiją, kai imperatorius Aurelianas atsitraukė 275 m. Romos kariai apleido Dakiją, o jos piliečiai persikėlė į Meziją. Atkurtoje karalystėje per santuokas pradėjo dominuoti gotų aristokratai ir Dakija buvo prijungta prie didelės gotų imperijos.

Šaltiniai

  1. Goldsworthy, In the Name of Rome, p. 322
  2. Matyszak, The Enemies of Rome, p. 213
  3. Matyszak, The Enemies of Rome, p. 215
  4. Jones (1992), p. 138
  5. Matyszak, The Enemies of Rome, p. 216
  6. Luttwak, The Grand Strategy of the Roman Empire, p. 53
  7. Jones (1992), p. 139


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: