Dalmatija (Romos provincija)
Dalmatija lot. DALMATIA | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Valstybė: | Romos imperija | |||
Diecezija (nuo IV a.): | Panonijos diecezija | |||
Administracinis centras: | Salona |
Dalmatija (lot. Dalmatia) – istorinė Romos imperijos provincija, buvusi Balkanų pusiasalio vakarinėje dalyje, Adrijos jūros pakrantėje ir salose. Šios provincijos teritorijoje yra dabartinės valstybės Albanija, Juodkalnija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija.
Ji iš dalies sutapo su senoviniu regionu Ilyrija, ir buvo gerokai didesnė, nei dabartinis Dalmatijos regionas. Pavadinimas kilęs iš ilyrų genties dalmatų, kurie gyveno Adrijos jūros pakrantėje I tūkstantmetyje pr. m. e.
Istorija
Regionas nuo IV a. pr. m. e. iki Ilyrijos karų 220 m. pr. m. e. ir 168 m. pr. m. e. buvo šiaurine[1] Ilyrijos karalystės dalimi, po Ilyrijos karų Romos respublika į pietus nuo Neretvos upės sukūrė savo protektoratą. Šiauriau Neretvos esanti teritorija palaipsniui buvo įjungta į protektoratą, o 32-37 m. pr. m. e. įkurta Romos provincija Ilyrija. Tarp 6 ir 9 m. e. m. dalmatai ir Panonijos gyventojai surengė keletą maištų, kurie buvo numalšinti, o 10 ar 20 m. e. m. Ilyrija buvo padalinta į Panonijos ir Dalmatijos provincijas.
Dalmatijos teritorija apėmė visus Dinarų kalnus ir didelę dalį rytinės Adrijos jūros pakrantės. Čia gimė Romos imperatorius Diokletianas, kuris Salonoje pastatė jo vardu vadinamus rūmus.[2]
Diokletiano administracinių reformų metu III a. pabaigoje nuo Dalmatijos buvo atskirta Praevalitana, o Dalmatija tapo didesnės Panonijos diecezijos dalimi.
Pagal istoriką Teodorą Momzeną ("Romos imperijos provincijos"), visa Dalmatija buvo visiškai romanizuota iki IV a. pabaigos. Po Vakarų Romos imperijos žlugimo (476 m.), regioną valdė gotai, tačiau jau 535 m. Justinianas I prijungė Dalmatiją prie Bizantijos.
Nuorodos
- ↑ Thomas Kelly Cheyne and John Sutherland, BlackEncyclopaedia Biblica: A Critical Dictionary
- ↑ C.Michael Hogan, «Diocletian’s Palace», The Megalithic Portal, Andy Burnham ed., Oct 6, 2007
|
|