Gdanskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Dancigas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gdanskas
(kirč. Gdánskas (vok. Dáncigas))
lenk. Gdańsk
   POL Gdańsk COA.svg      Gdansk flag.svg   
Gdańsk kamienice przy Długim Targu.jpg

Namai „Ilgajame turguje“


Gdanskas
54°22′00″N 18°38′00″E / 54.366667°N 18.633333°E / 54.366667; 18.633333 (Gdanskas)Koordinatės: 54°22′00″N 18°38′00″E / 54.366667°N 18.633333°E / 54.366667; 18.633333 (Gdanskas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Vėliava Lenkija
Vaivadija: Vėliava Pamario vaivadija
Valsčius: Gdansko
Įkūrimo data: XX a.
Meras: Paweł Adamowicz
Gyventojų: (2007 m.)
Plotas: 262 km²
Tankumas (2007): 1 763 žm./km²
Pašto kodas: 80-008 iki 80-958
Tinklalapis: www.gdansk.pl
Commons-logo.svg Vikiteka: GdanskasVikiteka
Kirčiavimas: Gdánskas (vok. Dáncigas)

Gdanskas (lenk. Gdańsk, kaš. Gduńsk, vok. Danzig) – uostamiestis šiaurės Lenkijoje, prie Baltijos jūros Gdansko įlankos, išsidėstęs pavėjinėje Helio (Hel) pusiasalio pusėje. Pamario vaivadijos sostinė.

Miestu teka dvi Vyslos upės atšakos, jame daug tiltų. Išskyrus pramonės rajonus ir modernųjį Langarteną, Gdansko stilius viduramžiškas: daug siaurų vėjuotų gatvelių, namų stačiais stogais ir balkonais.

Turinys

Istorija

1 guldenas. Dancigo 1923 m. moneta
Mieto panorama (XVII a. graviūra)
Miesto prieplauka su žymiuoju senoviniu kranu Żuraw (Krahntor) (1895 m.)
Goreljefas-Sobieskio karūna su Lietuvos-Lenkijos herbu ant karališkosios koplyčios Gdanske

Manoma, kad šioje vietoje jau V amžiuje buvo nedidelė gyvenvietė, kuri pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 997 m. Nuo 1308 m. lapkričio 14 d. miestas buvo valdomas Vokiečių ordino. 1466 m., pasibaigus Trylikos metų karui tarp ordino ir Lenkijos, miestas atiteko Lenkijos karalystei. 1793 m. po Lenkijos padalinimo Gdanskas sugrįžta į Prūsijos valdymo sferą.

Pasibaigus I pasauliniam karui, pagal Versalio taikos sutartį (1919), miestas įgauną laisvojo miesto statusą, jį valdo Tautų Lyga. Lenkijai suteikta teritorijos priėjimui iki miesto, kuris buvo vadinamas Dancigo koridoriumi (dar. Lenkų koridorius), kuris skyrė Rytų Prūsiją nuo Vokietijos. Tuo metų mieste gyveno daugiausia vokiečių ir nedaug lenkų. Pastarieji turėjo teisę į savas įstaigas: mokyklos, bibliotekos ir pan.

1939 m. Vokietija pareikalavo sugražinti miestą bei suteikti galimybę susisiekti su Rytų Prūsija. Kai Lenkija atsisakė tai padaryti, atsirado pretekstas pradėti karą. Rugsėjo 1 d. miestas buvo atakuotas, pirmieji smūgiai teko miesto paštui ir Vesterplate įsikūrusiam lenkų garnizonui. Nepaisant atkaklaus lenkų patriotų priešinimosi jau kitą dieną miestą užėmė vokiečių kariuomenei ir jis buvo prijungtas prie Rytų Prūsijos.

1945 m. sausį Raudonoji armija smarkiai subombardavo miestą – centre sugriovimai siekė apie 70-80 %. Pasibaigus II pasauliniam karui pagal Potsdamo konferencijos nutartį Rytų Prūsija buvo likviduota, o pietinė jos dalis su Gdansko miestu buvo atiduota Lenkijai, vokiečiai buvo deportuoti. Iš karto po karo, nežiūrint į sunkią ekonominę padėtį, miestas buvo pradėtas atstatinėti, ypatingą dėmesį skiriant senamiesčio rekonstravimui. 8-me dešimtmetyje šiame mieste susikūrė Nepriklausoma profsajunga Solidarumas (lenk. Solidarność), kurios veikla nutraukė socialistinio valdymo viešpatavimą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
997-1308 m. Lenkija
1308-1466 m. Vokiečių ordinas
1466-1793 m. Lenkijos karalystė (Po 1569 m. Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji kunigaikštystė)
1793-1805 m. Prūsijos karalystė
1807-1814 m. Laisvasis Dancigo miestas
1815-1871 m. Prūsijos karalystė
1871-1918 m. Vokietijos imperija
1918-1939 m. Laisvasis Dancigo miestas
1939-1945 m. Vokietija
1945 m.-iki dabar Lenkija


Pavadinimo kilmė

Klasikinė etimologija neturi aiškaus paaiškinimo dėl miesto vardo. Pavyzdžiui, jo šaknį bandoma kildinti iš proslavų gъd – „pelkė, šlapia vieta“, o galūnė ьsk yra įprasta slavų vietovardžiams, tačiau elementas -an- yra neaiškus [1]. Kiti etimologai vardą sieją su gotais, pvz., Gutiskanja – „gotų pakraštys“ [2]. Tuo tarpu lietuvė istorikė Jūratė Statkutė de Rosales teigia, kad miesto vardas reiškiąs „gudų Skandija“. [3]

Žymios vietos

Senamiestis – XII–XVIII a. architektūrinis kompleksas.

  • Šv. Mergelės katedra (bazilika) – ankstyvosios gotikos, antra pagal dydį (po Kelno katedros) ir pati didžiausia plytinė, katedra Europoje. Pastatyta 13431505 m. Joje yra daug flamandų tapytojo Hanso Memlingo (Hans Memling) paveikslų, vaizduojančių paskutinįjį teismą.
  • Karališkasis kelias – kelias vedantis pro miesto vartų kompleksą, gatve Dluga pasiekiantis centrinę miesto turgaus aikštę (Dlugij targ), kurioje išsidėstę daug renesanso stiliaus žymių pastatų bei monumentų:
    • Miesto rotušė
    • Artuso kiemas
    • Neptūno fontanas
    • Aukso namai
    • Žalieji vartai
  • Birža (pastatyta 1379 m. (buvo pirklių gildija)
  • Šv. Kotrynos bažnyčia
Šv. Mergelės katedra
  • Langartenas (Langgarten) – įkurtas 18951896 m. vietoje šiaurinės ir vakarinės tvirtovių: jame daug parkų, plačių gatvių, šiuolaikinė architektūra.
  • Jūrų muziejus

Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių.

Žymūs žmonės

Mokslas

Gdansko universitetas

Gdanske ir priemesčiuose yra daug mokslo įstaigų, jose mokosi apie 60 000 studentų.

  • Gdansko universitetas
  • Medicinos akademija
  • Muzikos akademija
  • Dailės akademija
  • Fizinio lavinimo ir sporto akademija
  • Gdansko kunigų seminarija
  • Politechnikos institutas
  • Ateneum – aukštoji mokykla

Daug aukštesniųjų mokyklų ruošiančių administravimo, finansų, ekonomikos, turizmo specialistų.

Jūrų muziejus
Gdansko jūrų uostas

Universiteto geologijos katedrai kurį laiką vadovavo išeivis iš Lietuvos profesorius Stasys Beniušis, Dailės akademijoje dirbo žinoma Lietuvos sieninės tapybos restauratorė Aldona Ona Kalitytė.

Kultūra

Gilią istorinę praeitį turinčiame mieste gausu kultūros objektų: muziejai, opera, teatras, kinoteatras, meno galerijos. Rengiamos miesto šventės, festivaliai, parodos, kiti kultūros renginiai.

Ekonomika

Ekonomiškai Gdanskas yra vienas svarbiausių Lenkijos miestų. Jame yra ne tik puikus jūrų uostas, bet ir gera infrastruktūra upių laivybai, geležinkelis į Varšuvą ir kitus svarbius Europos miestus. Kartu su Gdynia, per Gdanską eina didžioji dalis Lenkijos eksporto ir importo.

Išvystyta daug pramonės šakų: laivų statyba, geležinkelio vagonų ir traukinių gamyba, gaminami baldai, trąšos, ginklai, plytos, cigaretės, cukrus, apdorojami riešutai, gintaras ir kt.

Lietuviai

Lietuvos Vytis ir Lenkijos erelis ant paminklo Jonui Sobieskiui Gdanske

Kartu su lenkų repatrijantais po Antrojo pasaulinio karo mieste apsigyveno ir lietuviai. Prie jų prisijungė ir per karą Gdanske atsidūrę pabėgėliai iš Lietuvos. 1962 m. gruodžio 28 d. susikūrė LVKD Gdansko skyrius, pirmininku buvo išrinktas Kazys Vasiliauskas. 1964 m. skyrius jungė 26 narius, 1977 m. jis oficialiai užregistruotas savivaldybėje. Buvo šaukiami susirinkimai, kuriuose skaitomos paskaitos apie Kristijoną Donelaitį, Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejų ir kt. [4]

Lietuviai gdanskiečiai tvarkė Štuthofe kalintų lietuvių kunigo Alfonso Lipniūno ir inžinieriaus Antano Šapalo kapus gretimame Pucko miestelyje (1989 m. palaikai buvo perlaidoti Lietuvoje). 2008 m. birželio 29 d. Pucke kunigui Alfonsui Lipniūnui atidengta paminklinė lenta. 2008 m. šalia Gdansko filharmonijos esančioje Lenkijos žvaigždžių alėjoje buvo įamžintas Lenkijos lietuvių dailininkas Stasys Eidrigevičius – paliko joje metalinį rankos įspaudą.

Sportas

Miestų partnerystė


Panorama-Gdańska-Grodzisko.jpg


Šaltiniai

  1. Е. М. Поспелов. Географические названия мира: топонимический словарь. // Москва, Русские словари, Астрель, АСТ, 2001; p. 115.
  2. Adrian Room. Placenames of the world: origins and meanings. // McFarland & Company, Inc., Publishers; Jefferson, North Carolina 28640, 1997; p. 135
  3. Jūratė Statkutė de Rosales. Europos šaknys ir mes, lietuviai. Vilnius, „Knygų kelias“, 2011; 40 p.
  4. Vitalija Stravinskienë. Lenkijos lietuvių bendruomenė 1944-2000 metais

Nuorodos



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: