Danielius Jenišas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Danielius Jenišas

Gimė 1762 m. balandžio 2 d.
Šventapilė, Prūsijos kunigaikštystė
Mirė 1804 m. vasario 9 d. (41 m.)
Berlynas

Veikla
filosofas, rašytojas, pamokslininkas

Alma mater Berlyno universitetas

Turinys

Jenišo prakalba K. G. Milkaus žodyne

Danielius Jenišas (vok. Daniel Demokritius Fritz Frauenlob Jenisch, 1762 m. balandžio 2 d. Šventapilė, Prūsijos kunigaikštystė1804 m. vasario 9 d. Berlynas) – vokiečių filosofas, rašytojas, Berlyno universiteto profesorius, pamokslininkas, lietuvių kalbos ir raštijos gynėjas.

Biografija

1782 m. Karaliaučiaus universitete baigė filosofijos ir teologijos studijas magistro laipsniu.

1786 m. Berlyne tapo pastoriumi, nuo 1788 m. Šv. Marijos bažnyčios trečiasis pamokslininkas, vėliau Šv. Nikolajaus bažnyčios diakonas. 1793 m. atsisakęs dvasinės veiklos perėjo lektoriumi į Berlyno Meno akademiją ir docento pareigoms Prancūzų gimnazijoje, kur dėstė prancūzų kalbą.

1804 m. vasario mėn. D. Jenišas rasta nuskendęs Šprė upėje, manoma, kad tai buvo savižudybė.

Mokslinė veikla

Parašė traktatą „Filosofinis bei kritinis keturiolikos senesniųjų ir naujesniųjų Europos kalbų palyginimas ir įvertinimas“, kuris išleistas Berlyne 1796 m. Traktate minima ir lietuvių kalba, cituojama lietuviška Biblija, keli lietuvių liaudies dainos „Aš atsisakiau savo močiutei“ posmeliai. Už šį veikalą jam paskirta Berlyno Akademijos premija.

Antrosios pratarmės K. G. Milkaus žodyne (1800 m.) (vok. Littauisch-deutsches und deutsch-littauisches Wőrter-Buch / worinn das wom Pfarrer Ruhig zu Walterkehmen ehemals heraus gegebene zwar zum Grunde gelegt, aber mit sehr vielen Wőrtern, Redens-Arten und Sprüchwörtern zur Hälfte vermehret und verbessert worden von Christian Gottlieb Mielcke, Cantor in Pillckallen. - Hartungų spaustuvė, 1800.) autorius. [1] Prakalboje D. Jenišas iškelia lietuvių sąmojingumą, įžvalgumą ir išmintį, prisirišimą prie savo gimtosios kalbos, sakydamas, kad tik kalba išlaikė ir nesugadintus papročius, ir išdidžią nacionalinę savigarbą.[2]

Bibliografija

  • Ausgewählte Texte. Röhrig Verlag, St. Ingbert 1996, ISBN 3-86110-069-X.
  • Beleuchtung der kürzlich erschienenen Diogenes-Laterne. Dieterich, Berlin 1799 (pasirašė Ein Frauenzimmer)
  • Bemerkungen auf einer Reise durch die Stadt und Landschaft Narrenburg. 1790 (pasirašė Demokritus der Jüngere)
  • Diogenes Laterne. Rein, Leipzig 1799
  • Borussia in 12 Gesängen. 1794
  • Universalhistorischer Ueberblick der Entwickelung des Menschengeschlechts, als eines sich fortbildenden Ganzen. 1801
  • Theorie der Lebensbeschreibung. 1802

Literatūra

  • Iwan d'Aprile, Conrad Wiedemann (Hrsg.): Daniel Jenisch. Kant-Exeget, Popularphilosoph und Literat in Berlin. Edition Wehrhahn, Laatzen 2003, ISBN 3-932324-28-5.

Šaltiniai

  1. Littauisch-deutsches und deutsch-littauisches Wőrter-Buch... epaveldas.lt
  2. Regina Koženiauskienė: „XVI–XVIII amžiaus prakalbos ir dedikacijos“ (ISBN 5-415-00464-5) — „Mokslas“ 1990 m. P. 547.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: