Danijos-Didžiosios Britanijos karas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Danijos-Didžiosios Britanijos karas (1807-1814) – Napoleono karų dalis. Prasidėjo 1817 metų rugpjūčio 16, kai baiminantis, jog neutrali Danija gali prisidėti prie Napoleono I rengiamos kontinentinės blokados, Jungtinė Karalystė išlaipino 30000 karių Zelandijos saloje. Britų kariai apsupo ir apšaudė Kopenhagą, rugsėjo 7 dieną ją užėmė, o spalio 20 dieną atsitraukė, konfiskuodami visą Danijos laivyną. Spalio 31 dieną Danija sudarė sąjungą su prancūzais, sutiko prisidėti prie kontinentinės blokados bei Švedijos puolimo. Danijai kariauti nesisekė, prasidėjo ūkio nuosmukis, o karo atomazga tapo 1814 metų sausio 14 dienos Kylio taika, pagal kurią danai Švedijai atidavė Norvegiją (pasilikdami valdas – Islandiją, Grenlandiją ir Farerų salas), o Jungtinei Karalystei – Helgolando salą, tuo tarpu patys gavo Lauenburgą.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: