Darbėnai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Darbėnai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Darbenai COA.png   
Darbenai church.jpg
Darbėnų bažnyčia

Darbėnai
56°01′19″N 21°15′29″E / 56.022°N 21.258°E / 56.022; 21.258 (Darbėnai)Koordinatės:56°01′19″N 21°15′29″E / 56.022°N 21.258°E / 56.022; 21.258 (Darbėnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija: Darbėnų seniūnija
Gyventojų: 1 461 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Darbė́nai
Kilmininkas: Darbė́nų
Naudininkas: Darbė́nams
Galininkas: Darbė́nus
Įnagininkas: Darbė́nais
Vietininkas: Darbė́nuose
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: DarbėnaiVikiteka

Darbėnai – miestelis Kretingos rajono savivaldybės teritorijos šiaurės vakarinėje dalyje, prie kelio  218  KretingaSkuodas  ir geležinkelio ruožo KretingaSkuodas, 16 km į šiaurę nuo Kretingos. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Centrinė, Pietinė, Šiaurinė). Urbanistikos paminklas.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, pastatyta 1842 m.
Legenda pomnik.svg Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, atidengtas priešais bažnyčią 1930 m. gegužę minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. 1962 m. paminklas sovietų nugriautas ir panaudotas statomų kiaulidžių pamatams. 1989 m. paminklą atstatė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Darbėnų rėmimo grupė. Projekto autorius – architektas Edmundas Giedrimas.
  • Paminklas žuvusiems žemaičių apygardos „Kardo“ rinktinės partizanams atminti, 2005 m. (skulptorius Gintautas Jonkus).
Havezate 0gr.gif Darbėnų dvaras
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Darbėnų gimnazija
Japanese Map symbol (Library).svg Darbėnų biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-97023)
RWB Krankenhaus.svg Ambulatorija
Green Pharmacy Cross w Bowl of Hygieia.svg Vaistinė, veterinarijos vaistinė
Map marker icon – Nicolas Mollet – Convenience store – Stores – iphone.png Keletas parduotuvių
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kretingos rajono kultūros centro filialas
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Kavinė, svečių namai, akmenskaldos įmonė, moderni asfalto gamykla



Turinys

Geografija

Pro miestelį teka Darba ir Danės intakas Tenžė. Šalia miestelio statomos vėjo jėgainės, yra žvyro telkinys.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Darbėnai


Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Laukžemė – 7 km Senoji Įpiltis – 12 km GRŪŠLAUKĖ – 11 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Vaineikiai – 6 km
Lazdininkai – 4 km
PALANGA – 14 km
Tarvydai – 8 km
KRETINGA – 14 km
Šukė – 8 km
KŪLUPĖNAI – 16 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Darbėnai OpenLayers žemėlapyje
Darbėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Darbėnai minimi nuo 1591 m. Manoma, kad jie įkurti 1566 m. per valakų reformą, kadangi Simonas Daukantas teigia, kad 1550 m. Darbėnų vietoje dar plytėjusi Palangos giria. 1591 m. minimas Darbėnų kaimas ir Darbėnų dvaras. 1621 m. Jonas Karolis Chodkevičius pastatydino pirmąją medinę Darbėnų bažnyčią. 1701 m. Kuršo kunigaikštis Ferdinandas suteikė Darbėnams prekybos privilegiją, kurią patvirtino karalius Augustas II. Nuo 1730 m. Darbėnai vadinami miesteliu, kuris išaugo kairiajame Darbos krante, šalia dvaro. Jame veikė turgavietė, įsikūrė žydų bendruomenė, kurią 1765 m. sudarė 24 šeimos. 1739 m. buvo 20 sodybų, 1794 m. – 77 m. dūmai, 1816 m. – 108 sodybos.

17541779 m. darbėniškiai priešinosi Palangos seniūnijos valdytojų Eberharto ir Karolio Mirbachų savivalei: atsisakė atlikinėti papildomas prievoles, dirbti palivarkų statyboje ir pan. (organizatoriai ištremti iš seniūnijos). 1782 m. dvarą įsigijo Vilniaus vyskupas I. J. Masalskis. 1792 m. valstiečiai, vadovaujami S. Gineičio, sukilo prieš I. J. Masalskį, užėmė Darbėnus ir puolė Palangą, bet buvo išvaikyti kariuomenės. 1794 m. Darbėnai atiteko vyskupo dukterėčiai E. A. de Lin (Potockai), kuri valdą 1795 m. perleido pusbroliui, generolui P. Niesiolovskiui.

XIX a. pradžioje įsteigta parapinė mokykla, 1820 m. pastatytas mūrinis dvaro vandens malūnas. 1824 m. liepos 13 d. Palangos valdą su Darbėnų, Grūšlaukės ir Palangos dvarais nusipirko Mykolas Juozapas Tiškevičius. Per 1831 m. sukilimą miestelyje telkėsi pagrindinės Telšių apskrities sukilėlių pajėgos, kovojusios dėl Palangos, o Darbėnų klebonas Baužinskas tapo sukilėlių kariuomenės kapelionu. Pirmąjį sukilėlių būrį subūrė dvaro administratorius B. Petrauskas. Vėliau čia įsikūrė K. Jagelavičiaus sukilėlių pulkas, surinktas Darbėnų, Kartenos, Kretingos ir Laukžemės apylinkėse, o gegužės 710 d. buvo sutelkta apie 3000 sukilėlių. Ties Darbėnais įvyko du sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės susirėmimai, per mūšius sudegė miestelis ir bažnyčia. Klebonas J. Gricevičių pateko 3 metams į rusų kalėjimą. 1833 m. tebuvo 61 medinis namas ir 431 gyventojas (277 vyrai, 154 moterys), veikė 2 krautuvės, 8 karčemos ir traktieriai. 18381842 m. J. Tiškevičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė, romantizmo laikotarpio bažnyčia. 1848 m. Darbėnai, ypač žydų bendruomenė, nukentėjo nuo choleros.

1841 m. buvo 646 gyventojai,[6] 1846 m. – 148 dūmai. 1855 m. atidaryta valdinė pradinė mokykla. Po 1861 m. baudžiavos panaikinimo ir žemės reformos 15 valstiečių pasipriešino J. Tiškevičiui, kuris paskelbė juos „laisvaisiais žmonėmis“ ir paliko be žemės. Už tai valdžia 1864 m. ištrėmė į Tomsko guberniją valstiečius K. Savickį, A. Zobernį, J. Ruibį su šeimomis ir kleboną J. Valašinską (mirė 1893 m. Omske). XIX a. pab. – XX a. pr. draudžiamąją lietuvišką spaudą Darbėnuose ir apylinkėje platino kunigai Mykolas Šiuipys, Kazys Eitutavičius, Mykolas Karosas, kalvis J. Petrulis, daraktorius J. Bendikas, T. Jurkevičius, J. Klova, J. Kuprys, K. Tamošauskas, Aleksandras Vinkus ir kiti.

Nuo 1861 iki 1950 m. miestelis buvo Darbėnų valsčiaus ir seniūnijos centras. 1882, 1908 ir 1923 m. degė, 1913 m. sudegė. 1906 m. atidarytas paštas. Nuo 1908 m. veikęs Blaivybės draugijos skyriaus išlaikė prieglaudą.

Tarpukariu miestelyje veikė valsčiaus savivaldybė, katalikų bažnyčia, žydų Darbėnų sinagoga, pradžios mokykla, pašto agentūra, vartotojų bendrovė, keletas krautuvių, girininkija (nuo 1920 m.), Skuodo (Kretingos) miškų urėdijos administracinis ir gamybinis centras (19221930 m.), pieninė, pastatyta vaistinė, įkurtas parkas ir pastatytas Lietuvos nepriklausomybės paminklas (1930 m.). Nuo 1920 m. dvaras priklausė valstybei, žemė išdalyta savanoriams kariams, kumečiais ir mažažemiams, joje įkurtas Juzumų kaimas. Į rūmus perkelta pradinė mokykla.

19411952 m. iš Darbėnų ištremta 19 šeimų. 1941 m. išžudyta Darbėnų žydų bendruomenė (apie 540 žmonių). 19441952 m. Darbėnų valsčius Vaineikių miške buvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų štabas.

19501992 m. Darbėnai buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Joje atidaryta biblioteka, vaikų darželis (1945 m.), ligoninė (1952 m.), dideli kultūros namai[7] (1958 m.), ambulatorija. 1962 m. Pasertupyje įkurta Darbėnų akmens skaldos gamybos bazė.

2019 m. patvirtintas Darbėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. Palangos seniūnija  ?
18611915 m. Darbėnų valsčiaus centras Telšių apskritis
19151950 m. Kretingos apskritis
19501995 m. Darbėnų apylinkės centras Kretingos rajonas
1995 Darbėnų seniūnijos centras Kretingos rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Darbėnai – vandenvardinis vietovardis: miestelis pavadintas pagal Darbos upelį, šalia kurio įsikūrė, pridedant priesagą -ėnai.[8]

Kultūros paveldas

Urbanistika

Darbėnų miestelio senoji dalis radialinio plano, susidarė iki XX a. pradžios, su klasicistinio plano elementais. Vyrauja XIX a. pabaigos – XX a. I pusės vienaukščiai, centre daugiausia mediniai gyvenamieji namai.

Svarbiausi statiniai

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1841 m. 1865 m.*[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1975 m.
431 646 1 026 2 059 1 018 1 070 1 217
1979 m.sur. 1984 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - -
1 427 1 395 1 536 1 599 1 461 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Gimė
Gyveno

Galerija

Šaltiniai

  1. Darbėnai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Дорбяны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 124 psl. (rus.)
  4. Darbėnai maps.vlasenko.net
  5. Darbėnai loadmap.net
  6. https://www.kretinga.lt/node/3670
  7. https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architekt%C5%ABra/ma%C5%BEi-miestai-ir-miesteliai/12966-darb%C4%97nai-miestelis-kretingos-r
  8. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 42 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 236–237 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: