Darbininkas

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    darbininkas

    Darbininkas, (darbinykas), darbininkė, (darbinykė) – lietuvių kalbos Kalbos dalis::daiktavardis, kuris reiškia:[1]

    • [2] asmuo, priklausantis darbininkų klasei:
      • Darbininkas parduoda kapitalistui savo darbo jėgą už tam tikrą kasdieninį užmokestį.[3]
      • Kalbėjo darbininkai, kurie savo pečiais išnešė praeito karo tragediją.[4]
      • Daugelis įmonės darbininkų žymiai pagerino išleidžiamųjų audinių kokybę.[5]
    • kas dirba, kas gali dirbti:[6]}[7][8][9]
      • Anoks čia darbininkas – tik lovoj tvarsytis.[10]
      • Atsirado darbiniñkas – duonai ėsti, žemei krėsti.[11]
      • Reikia daugiau darbiniñkų pavadinti.[12]
      • Baltakis darbininkų turėjo vieną posūnį ir du savo sūnu.[13]
    • darbštus žmogus:
      • Anie yr darbiniñkai žmonės: anksti kela, vėlai gula.[14]

    Kilęs iš: Žodis kilęs iš::darbas <- Žodis kilęs iš::dirbti.

    Lietuvių tautosakoje

    Šaltiniai

    1. darbininkas. Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt.
    2. Sovietines realijas atspindintis žodis, žodžio reikšmė, reikšmės atspalvis, iliustracinis pavyzdys.
    3. Vertimų ir šiaip jau mažiau teišsiskiriančių raštų žodis ar sakinys.
    4. Antanas Venclova (1906–1971), jo raštai.
    5. Spaudos žodis ar sakinys.
    6. Dictionarium trium lingvarum, In usum Studiosae Iuventus, Avctore … Constantino Szyrwid … Qvinta editio … Vilnae … M. DCC.XIII. 316 psl.
    7. Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon, Worinnen ein hinlänglicher Vorrath an Wörtern und Redensarten, welche sowol in der H. Schrift, als in allerley Handlungen und Verkehr der menschlichen Gesellschaften vorkommen, befindlich ist: Nebst einer historischen Betrachtung der Littauischen Sprache; Wie auch einer gründlichen und erweiterten Grammatick, mit möglichster Sorgfalt, vieljährigem Fleiss, und Beyhülfe der erfahrensten Kenner dieser Sprache gesammelt von Philipp Ruhig … Königsberg … 1747.
    8. Litovskij slovar' A. Juškeviča s’ tolkovaniem’ slov’ na russkom’ i polskom’ jazykach’. Tom’ I, vyp. 1, SPb 1897, vyp. 2, SPb 1904, vyp. 3 (toma II-go, vyp. 1), Petrograd’ 1922.
    9. Zietela (dabar Dziatlovo, Gardino sritis, Baltarusija).
    10. Jonas Jablonskis (1860–1930), jo raštai, vertimai ir žodyno lapeliai, kur nežinomas šaltinis.
    11. Užventis, Kelmės r.
    12. Veliuona, Jurbarko r.
    13. Žemaitė (Julija Žymantienė) (1845–1921), jos raštai.
    14. Plungė.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+1256-12=1244 wiki spaudos ženklai).