Darius Kuolys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Darius Kuolys
Kuolys 01.jpg

Gimė 1962 m. (~62 m.)
Vilniuje

Veikla
kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas, straipsnių politikos, kultūros, socialinių procesų Lietuvoje temomis autorius, 19901992 m. - Lietuvos kultūros ir švietimo ministras, 1998-2002 m. prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, Pilietinės visuomenės instituto direktorius, vienas iš pilietinės organizacijos Piliečių Santalka steigėjų.

Alma mater 1985 m. Vilniaus universitetas

Darius Kuolys (g. 1962 m. Vilniuje) – kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas, straipsnių politikos, kultūros, socialinių procesų Lietuvoje temomis autorius, 19901992 m. – Lietuvos kultūros ir švietimo ministras, 1998–2002 m. prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, vienas iš pilietinės organizacijos Piliečių Santalka steigėjų.

D. Kuolys 1985 m. baigė VU lietuvių kalbos ir literatūros studijas ir nuo tų pačių metų jame dėstė; humanitarinių mokslų daktaras, docentas. 19881990 m. kartu su V. Gasiliūnu, L. Jakimavičiumi, G. Mikelaičiu ir V. Papieviu nelegaliai leido kultūrinį žurnalą „Sietynas“. 19901992 m. buvo kultūros ir švietimo ministras, ministro pavaduotojas, vėliau dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, 19982002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas. Nuo 2004 m. Pilietinės visuomenės instituto direktorius. Nuo 2006 m. pilietinės organizacijos Piliečių Santalka vienas iš steigėjų ir tarybos narys. Laidos „Sankirtos“ (BTV) vedėjas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto docentas. Yra vienas iš Gži internetinio portalo, siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių, Santaros Šviesos organizacijos narys.

Konfliktas dėl D. Kuolio laidų LRT

2008 m. gegužės 19 d. D. Kuolio vedamoje Lietuvos radijo laidoje „Tarp Rytų ir Vakarų“ apie viešąją erdvę Lietuvoje trumpai aptartas ir sukritikuotas LTV laidos „Panorama“ reportažas apie Seime įstrigusį teismų įstatymą.[1] LRT tarybos posėdyje ši laida sulaukė itin neigiamo LRT administracijos vertinimo, po kurio nuspręsta besibaigiančios radijo sutarties su D. Kuoliu nebepratęsti.[2][3] Uždarame LRT tarybos posėdyje naujai išrinktas generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius apkaltino D. Kuolį darius spaudimą reportažo autoriui Tomui Kavaliauskui, kaltinus visuomeninį transliuotoją vykdant valstybės užsakymus ir be reikalo vienoje LRT laidoje kritikavus kitą LRT laidą. D. Kuolį stojusių ginti kelių pilietinių organizacijų atstovų teigimu, LRT administracija, prieš pateikdama priekaištus „už akių“, su laidos vedėju nebendravo, taip pat teigė, jog A. Siaurusevičius posėdyje parodęs nesusijusį siužetą.[4] LRT administracijai priekaištauta ir dėl tuo metu eteryje nebelikusios D. Kuolio LTV2 kanale vestos laidos „Sankirtos“, kuri baigė sezoną.[5] LRT pabrėžė, jog pavirtindama vasaros tinklelį Taryba žinojo, kad D. Kuolys laidos radijuje nebeves, o dėl laidos televizijoje rudens sezone sprendimas dar nėra priimtas.[6] Konflikto įkarštyje atsistatydino naujai LRT tarybos vadovu išrinktas buvęs LRT generalinis direktorius Valentinas Milaknis, motyvuodamas tuo, kad nesugebėjo apginti laidos vedėjo ir nepasitiki naujuoju LRT vadovu.[7] Viešais laiškais grąžinti D. Kuolio laidas į eterį ragino ir pilietinės organizacijos, ir per 200 žinomų Lietuvos visuomenininkų.[8][9] Prie LRT pastato Vilniuje dėl to piketavo apie šimtas žmonių.[10] Ginti D. Kuolio stojo net politikai. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė, kad LRT „įvedama cenzūra“ ir kuriama „baimės atmosfera“.[11] Pastaruosius jo teiginius per pusė šimto LRT darbuotojų paneigė atviru laišku – atsakymu.[12] Žinomas Lietuvos kultūros veikėjas Leonidas Donskis komentavo, jog pats buvo iš LRT vadovybės sulaukęs nurodymų, kokie asmenys turėtų dalyvauti jo vestoje laidoje „Be pykčio“ ir kritikavo LRT darbuotojus dėl „neteisingos“ peticijos pasirašymo.[13] Vėliau LRT taryba bandė dirbtinai vilkinti derybas su D. Kuoliu dėl laidos naujajame sezone. R. Sakadolskis savo straipsnyje „Rinkimai, žodžio laisvė ir LRT“ pateikė D. Kuolio susirašinėjimo su LRT vadovybe išklotinę [14]

Postas
Prieš tai:
-
Lietuvos kultūros ir švietimo ministras
1990 - 1992
Po to:
Dainius Trinkūnas

Bibliografija

  • Kuolys, D. „Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje: renesansas ir barokas“. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1992. ISBN 5-420-01080-1;
  • Kavolis, V. „Asmuo ir idėjos“. (sudarytojai Rita Kavolienė, Darius Kuolys). Vilnius, Baltos lankos, 2000;
  • „Šešioliktojo amžiaus raštija“. (sudarytojai Algis Samulionis, Rasa Jurgelėnaitė, Darius Kuolys). Vilnius, Pradai, 2000.
  • „Pirmoji Vyriausybė, 1990–1991“. (sudarytojai Vaidotas Antanaitis, Leonas Ašmantas, Kostas Birulis, Darius Kuolys). Vilnius, Pradai, 2000.
  • Vijūkas-Kojalavičius, A. „Lietuvos istorijos įdomybės“. (sudarytojas Darius Kuolys). Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, d. I, 2003, d. II, 2004.
  • Kuolys, D. „Res Lituana. Kunigaikštystės bendrija. Pirmoji knyga: Respublikos steigimas“. Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009.

Nuorodos

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+9510-178=9332 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 0% (+40-0=40 wiki spaudos ženklai).