Darsūniškio vartai-koplytėlės
 | ||
|---|---|---|
| ||
| Religija | Krikščionys → Katalikai | |
| Vyskupija | Kaišiadorių vyskupija | |
| Dekanatas | Kaišiadorių katalikų dekanatas | |
| Statybinė medžiaga | mūras | |
| Pastatyta | 1791 m. | |
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: | Vėliava Kauno apskritis | |
| Savivaldybė: |  Kaišiadorių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Kruonio seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Darsūniškis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Darsūniškio vartai-koplytėlės stovi ant trijų pagrindinių kelių Darsūniškio miestelio (Kruonio sen.) prieigose, ties riboženkliais, Kaišiadorių rajone. Treji vartai, čia dar vadinami „bromais“, yra labiausiai Darsūniškį garsinantys objektai. Jie pravažiuojami atvykstant į miestelį iš Kruonio pusės – šv. Agotos vartai,[1] iš Sekionių – šv. Kazimiero, iš Užgirėlio – šv. Jurgio (šalia trykšta Darsūniškio šaltinis). Istorinę reikšmę turinčius Darsūniškio vartus ketinama įrašyti į Savivaldybės nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.[2]
Senieji vartai nėra išlikę iki mūsų dienų. Sovietmečiu, 1963 m. vartai buvo nugriauti, o atstatyti Atgimimo laikais 1990 m.
Istorija
Šimtamečių vartų pastatymo data nėra aiški. Paplitusi nuomonė, kad vartai pastatyti po 1818 m. gaisro, kuomet sudegė bene visas miestelis su bažnyčia – jie ir buvo pastatyti tam, kad apsaugotų miestelį nuo gaisrų. Tai tarsi patvirtina šv. Agotos – globėjos nuo gaisrų – vartai. Pagal kitą versiją – kad vartai statyti žymiai anksčiau, 1818 m. gaisro metu nukentėjo ir vėliau buvo atstatyti.
Kaišiadorių muziejuje saugomas Darsūniškio klebono kun. Juozapo Čapliko 1913 m. sausio 16 d. sudarytas „Darsūniškio Romos katalikų parapijoje esančių kryžių sąrašas”, kuriame rašoma ir apie Darsūniškio vartus: „Šv. Agotos ir šv. Kazimiero vartai pastatyti lenkų karalių laikais; žymėjo Darsūniškio miestelio, besinaudojusio Magdeburgo teise, ribas”, o „šv. Jurgio vartai su jo paveikslu pastatyti prieš trejus metus Darsūniškio miestelėnų”.
Tvirtinama, kad dveji miestelio vartai (šv. Agotos ir šv. Kazimiero) buvo pastatyti tarp 1791–1794 m., kuomet miestelis ketverius metus naudojosi Magdeburgo teisėmis. Šios teisės dėjo pagrindus miestiečių savivaldai, suteikdavo jiems įvairių privilegijų ir atleisdavo nuo daugelio prievolių. Tretieji (šv. Jurgio) vartai pastatyti daug vėliau, tik 1910 m. Kad buvo pastatyti ne treji, o dveji vartai, paaiškinama paprastai: XVIII a. pabaigoje Darsūniškis buvo linijinio plano gyvenvietė – tai reiškia, kad per miestelį ėjo tik viena gatvė. Jos abiejuose galuose buvo pastatyti dveji vartai. Trečias kelias iš miestelio vedė Jiezno kryptimi, ir ilgą laiką prie jo stovėjo kelios miestelėnų sodybos. Miestelio gatvė prie šio kelio išaugo palyginus vėlai – tuo paaiškinamas vėlyvas vartų pastatymas.
Vartai buvo nugriauti 1963 m. rugpjūčio 10 d., o jų liekanos suverstos į Nemuną. Atstatyti 1990 m. rugpjūčio 11 d. Vartų skulptūros ir paveikslas buvo netikėtai surasti tuometiniame Lietuvos TSR ateizmo muziejuje Vilniuje. Muziejus viską grąžino atgal į atstatytuosius vartus. Šv. Agotos vartuose buvo pritvirtintas ir bronzinis Darsūniškio herbas, kuriame pavaizduotas šv. Kazimieras (nuo Kruonio pusės).
Atminimas
Per ilgą laiką vartus–koplytėles apgaubė įvairūs nutikimai ir legendos. Per gaisrus ir karus vartai išlikdavo sveiki. Tokie įvykiai stiprindavo žmonių tikėjimą vartuose esančių šventųjų galia ir užtarimu. Todėl kiekvieną iš šių trijų šventųjų dieną vykdavo procesijos prie vartų, žmonės meldėsi, prašė malonių ir užtarimo. Ypač garbinama buvo šv. Agota – globėja nuo gaisrų. Žmonės pasakojo, kad kai tik kildavo gaisras, reikėdavo ranka ar lazda paliesti šv. Agotos skulptūrą, paskui nubėgti ir paliesti degantį namą – ir ugnis bemat užgesianti. Šv. Agotos ir Kazimiero statulos senuosiuose vartuose buvo rengiamos rūbais.
Nors vartai Atgimimo laikais buvo atstatyti jau šalia kelių, tačiau dažnas keliautojas stengiasi pravažiuoti būtent pro juos. Buvo atkurta ir tradicija su procesija juos aplankyti ir paminėti: šv. Agotą – vasario 5 d., šv. Kazimierą – kovo 4 d., šv. Jurgį – balandžio 23 d.
Architektūra
Vartai nėra vienodi, nes vieneri vartai yra vėlesni už kitus dvejus geru šimtmečiu. Vartų skirtumai pastebimi išlikusiose pokario nuotraukose: jose matosi, kad šv. Agotos ir šv. Kazimiero vartų stogai yra tos pačios konstrukcijos, o šv. Jurgio vartų stogas yra paprastas dvišlaitis. Šventųjų vaizdavimo būdai taip pat skirtingi – pirmuose dviejuose (senuosiuose) vartuose šventuosius vaizdavo skulptūros, o trečiuose (šv. Jurgio) buvo šventojo paveikslas. Matyt, apie 1910 m. pastačius šv. Jurgio vartus, buvo atnaujinti senieji vartai – paaukštinti stulpai, laikantys stogą.
Senieji „bromai“ buvo mūriniai, stogai skiedromis, gontais dengti. Statulos buvo didelės, vos ne žmogaus ūgio.
Šaltiniai
- ↑ "Skulptūra "Šv. Agota"." Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-01.
- ↑ http://www.infolex.lt/kaisiadorys/Default.aspx?Id=3&DocId=4563
