Darsūniškis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Darsūniškis
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
Darsuniskis.jpg
Darsūniškio šv. Agotos vartai

Darsūniškis
54°43′59″N 24°07′08″E / 54.733°N 24.119°E / 54.733; 24.119 (Darsūniškis)Koordinatės:54°43′59″N 24°07′08″E / 54.733°N 24.119°E / 54.733; 24.119 (Darsūniškis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija: Kruonio seniūnija
Gyventojų: 307 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Darsū́niškis
Kilmininkas: Darsū́niškio
Naudininkas: Darsū́niškiui
Galininkas: Darsū́niškį
Įnagininkas: Darsū́niškiu
Vietininkas: Darsū́niškyje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Darsūniškis – kaimas Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, 9 km į pietvakarius nuo Kruonio, dešiniajame Nemuno krante. Seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1855 m.
Legenda cmentarz.svg Žydų kapinės
Legenda pomnik.svg Kaimas unikalus 3 vartais: Šv. Agotos šiaurėje (pakeliui į Kruonį), Šv. Jurgio rytuose (pakeliui į Užgirėlį), Šv. Kazimiero pietuose. Šv. Agotos ir Šv. Kazimiero vartai-koplytėlės buvo pastatyti apie 1791 m. pažymint laisvojo miesto ribas. Juose stovėjo šv. Agotos ir šv. Kazimiero skulptūros. 1910 m. naujos gatvės pabaigoje pastatyti ir tretieji – šv. Jurgio vartai su to paties pavadinimo paveikslu. Visi šie vartai 1963 m. buvo nugriauti, 1990 m. atstatyti.
Tree map icon.svg Mineralinis Darsūniškio šaltinis
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Darsūniškio pagrindinė mokykla
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-56034)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
Sport balls.svg Prie mokyklos įrengta sporto aikštelė, bet stadiono nėra.



Turinys

Geografija

Atsiveria mineralinis Darsūniškio šaltinis, anksčiau buvo Darsūniškio piliakalnis.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Darsūniškis OpenLayers žemėlapyje
Darsūniškis TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Tai viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Darsūniškio miške yra pilkapiai. Pro Darsūniškį XIV a. 2-ojoje pusėje ėjo kryžiuočių kelias į Trakus ir Vilnių. 1372 m. minima, kad kryžiuočiai sudegino Dirsunen pilį. Darsūniškio piliakalnis buvo vienas Panemunės gynybinės sistemos atraminių punktų, čia buvo didžiojo kunigaikščio pilis su nemaža įgula. Iki 1795 m. čia buvo Ldk Darsūniškio dvaras (prie Nemuno kranto tikriausiai stovėjo Vytauto Didžiojo dvaras).

Apie XV a. vidurį pastatyta Darsūniškio bažnyčia, 1486 m. vietovė jau minima miestu. XVI a. 1-ojoje pusėje Darsūniškis tapo prekybos ir amatų centru, inventoriuje nurodoma, kad buvo 1 margo dydžio turgaus aikštė priešais Ldk dvarą, iš aikštės vedė dvi gatvės (Kaunan ir Punion). 1569 m. miestelyje buvo ~50 sodybų, gyveno 5 mėsininkai.[7] 1586 m. minimas miestelis ir pavietas. 1655 m. bažnyčia sudegė, 1694 m. pastatyta nauja, bet 1702 m. Švedijos kariuomenė ir ją sudegino.

1552 m. Darsūniškis minimas neprivilegijuotųjų miestų, 1699 m. – miestų ir miestelių sąrašuose. Ypač plėtėsi XVI a., kai pradėta intensyviai kirsti Darsūniškio ir Birštono girias, medieną plukdyti į Vokietiją. Darsūniškis tapo miško ruošos centru, jame buvo prieplauka, kur sustodavo prekybos laivai. 1702 m. ties Darsūniškiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė sumušė švedų dalinį. Po mūšio atvykusi švedų kariuomenė Darsūniškį sudegino.

Sunykus prekybai, Darsūniškio aikštė buvo užstatyta. 1777 m. įsteigta parapinė mokykla. 1791 m. gruodžio 7 d. Darsūniškis gavo privilegiją, kuria patvirtintos laisvojo miesto Magdeburgo teisės, kurias miestelis jau kažkada buvo turėjęs. Nustatytos miestelio ribos, gyventojai atleisti nuo baudžiavos, jiems leista laisvai kirsti mišką miestelio statybai. Taip pat buvo patvirtintas Darsūniškio herbas. 1795 m. surašyta 41 šeima (304 žmonės), 1844 m. – 62 šeimos.[8]

Po 1818 m. gaisro prie trijų kelių, vedančių į Darsūniškį, pastatyti vartai – koplytėlės (1963 m. nugriauti, 1990 m. atstatyti). 1849 m. vietoje sudegusios pastatyta mūrinė Darsūniškio bažnyčia. 1868 m. buvo 668 gyventojų (303 žydai), 4 krautuvės, 7 smuklės. 1897 m. buvo 673 gyventojai, iš jų 42 šeimos prekybininkų.

Per Antrąjį pasaulinį karą vokiečių okupacinės valdžios įsakymu nužudyta apie 100 miestelio žydų. Miestelis sudegė. Po karo Darsūniškio apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos partizanai.

19501992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Tuo metu įsteigtas medicinos punktas, biblioteka. [9]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1565?–1586 m. Darsūniškio valsčiaus centras Kauno apskritis
16251786? m. Darsūniškio seniūnijos centras  ?
1919 m. Darsūniškio valsčiaus centras Trakų apskritis
19501955 m. Darsūniškio apylinkės centras Žiežmarių rajonas
19551962 m. Jiezno rajonas
19621963 m. Kaišiadorių rajonas
19631988 m. Vilūnų apylinkė
19881995 m. Kruonio apylinkė
1995 Kruonio seniūnija Kaišiadorių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Darsūniškisvyra asmenvardinis vietovardis - Kryžiuočių ordino kronikose dar 1365 m. minimas bajoras nuo Vilniaus, kurio vardas Dirsūnas (Dirzsune), buvęs ir Vilniaus pilies viršininku. Tik vėliau minima ir vietovė – 1372 m. terra Dirsunen („Dirsūno žemė“). Kad vietovardis kilęs nuo asmenvardžio patvirtina ir vėlesni kronikų įrašai, minintys Dirsunenhusen („Dirsūno namai“). Slaviškuose šaltiniuose XV a. pabaigoje atsiranda kiek pakitusi forma: Dorsun- (arba Darsun-) + priesaga -išk- (Dorsunyski, Дорсунишки ir kt.). Būtent iš pastarosios lyties ir susiformavo dabartinis lietuviškas pavadinimas.[10]

Liaudyje pasakojama, kad pavadinimas galėjęs kilti nuo slaviško dar synu („dovana sūnui“), neva kažkoks kunigaikštis dovanojęs šią žemę savo sūnui.

Gyventojai

1738 m. miestelyje buvo 9, 1789 m. – 39, 1816 m. – 36 dūmai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.
1865 m.*[4] 1868 m. 1893 m.*[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[11] 1970 m.sur.
796 668 1 000 673 817 533 494
1975 m.[12] 1979 m.sur. 1984 m.[13] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2003 m. 2011 m.sur.
470 462 407 468 396 439 307
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Šaltiniai

  1. Darsūniškis. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Дорсунишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 11 (21) : Домиции — Евреинова. С.-Петербургъ, 1893., 62 psl. (rus.){{#subobject:Darsūniškis (Дорсунишки, ESBE) |Straipsnis=Darsūniškis |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Дорсунишки |Žodyno tomas=Т. 11 (21) |Žodyno puslapis= 62 psl. }}
  4. 4,0 4,1 Дорсунишки. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 126 psl. (rus.)
  5. Darsūniškis maps.vlasenko.net
  6. Darsūniškis loadmap.net
  7. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 44 psl.
  8. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 45 psl.
  9. Darsūniškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 506 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  10. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 42–44 psl.
  11. Darsūniškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 366 psl.
  12. Darsūniškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis. - 580 psl.
  13. Darsūniškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 390 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: