Daubarių I piliakalnis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Daubarių piliakalnis)
Daubarių I piliakalnis
Kiti pavadinimai

Daubarių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis

Daubariu piliakanis d1.jpg
Daubarių I piliakalnis
Lokalizacija
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Mažeikių rajono savivaldybė
Seniūnija: Tirkšlių seniūnija
Gyvenvietė: Daubariai
Piliakalnio ypatumai
Aukštis, m 8
Aikštelės apimtis, m 51×26,8×3
Priešpilis nėra
Naudojimo laikotarpis I tūkstm. pr. m. e. – XIII a.
Žvalgymo metai 1948 m., 1966 m.
Tyrimo metai 1975–1976 m.
Registrinės savybės
Statusas Paminklas
Tipas Piliakalnis, Gyvenvietė
Unikalusis objekto kodas 5337
Objekto kodas

iki 2005-04-19

A770K1P
Objekto kodas

iki 1990-12-28

AR619
Piliakalniai.lt informacija
Aprašymo nuoroda Tinklalapis
Žemėlapio nuoroda Žemėlapis

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Daubarių I piliakalnis stūkso Mažeikių rajone, Daubarių kaime, Ventos ir Viešetės santakoje. Pasiekiamas nuo Mažeikių pietvakarinio apvažiavimo, važiuojant iš rytų – pervažiavus Vešetę į dešinę šiaurės kryptimi 300 m keliuku – yra priekyje, didesnis piliakalnis - už Vešetės. Apie 0,5 km į rytus nuo šių piliakalnių yra Daubarių alkavietė, vadinama Gojumi.

Piliakalnis

Daubarių I piliakalnio nuošliauža

Pirmasis (didesnysis) piliakalnis įrengtas Viešetės dešiniajame krante, slėnyje esančioje atskiroje kalvoje. Dabar čia yra du piliakalnių likučiai, kuriuos suformavo kilpuodama Vešetė, jį perskyrusi į dvi dalis. Didesnė piliakalnio dalis liko Viešetės dešiniajame krante. Šios dalies aikštelė ovali, pailga šiaurės–pietų kryptimi, 51×26 m dydžio. Šlaitai statūs, 8 m aukščio. Iš šiaurės piliakalnį juosia pelkė, iš rytų – dirbamas laukas. Iš vakarinės ir pietinės pusių piliakalnis nuplautas, pietinis šlaitas eroduoja ir dabar. Šlaitai apaugę retokais lapuočiais, aikštelė dirvonuoja. Joje rastas 0,5–1,0 m storio kultūrinis sluoksnis, aptikta gynybinės užtvaros liekanų.[1]

Darbus, kurių bendra vertė daugiau nei 526 tūkst. litų, finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Mažeikių rajono savivaldybė. Darbų metu sutvirtintas Viešetės upelio ardomas I piliakalnio šlaitas, išretinti želdiniai, suformuota žolinė danga. Įrengti pėsčiųjų takai, laiptai į piliakalnius, tiltelis per upelį, informaciniai stendai ir rodyklės, atokvėpio ir apžvalgos aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė.[2]

2009 m. atlikti Daubarių I ir Daubarių II piliakalnių su gyvenviete konservavimo darbai. Darbus, kurių bendra vertė daugiau nei 526 tūkst. litų, finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Mažeikių rajono savivaldybė. Darbų metu sutvirtintas Viešetės upelio ardomas I piliakalnio šlaitas, išretinti želdiniai, suformuota žolinė danga. Įrengti pėsčiųjų takai, laiptai į piliakalnius, tiltelis per upelį, informaciniai stendai ir rodyklės, atokvėpio ir apžvalgos aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė.[2]

Tyrimai

1975 m. Vytautas Daugudis didesnėje piliakalnio dalyje ištyrė 274 m² dydžio plotą, rado iki 1 m storio kultūrinį sluoksnį su medinių įtvirtinimų pėdsakais, akmenų grindiniais, lygia keramika. Aikštelės pakraščiuose stovėjo 1,5-­2 m pločio medinis gynybinis statinys, kurio vidus buvo grįstas nedideliais akmenimis, o iš horizontalių rąstų suręstas moliu apkrėstas sienas prilaikė 15-­20 cm skersmens įkasti stulpai.

1976 m. V. Daugudis mažesnėje piliakalnio dalyje ištyrė 4 m² dydžio plotą, rado iki 20 cm storio kultūrinį sluoksnį. Archeologiniai tyrimai parodė, kad čia esantis kultūrinis sluoksnis sudarytas iš dviejų skirtingų laikotarpių sluoksnių - žemesnysis priklausė I m. e. tūkstantmečio pirmajai pusei, o viršutinis V-VIII a. ir IX-XIII a. sluoksniui.

Senovės gyvenvietė

R­ytų–pietryčių pašlaitėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1975-1976 m. Joje rastas 0,2-1,5 m storio I tūkstantmečio - XIII a. kultūrinis sluoksnis su iš akmenų krauta krosnimi, stulpavietėmis, židiniais, geležies lydymo krosnelės liekanomis, joje rasti geležiniai strėlių antgaliai, ylos, peiliai, lazdelinis smeigtukas, pjautuvo dalis, žalvarinė apyrankė, pasaginė segė, žiedai, įvairių žalvarinių dirbinių liekanų, akmeniniai verpstukai, galąstuvas, moliniai svoreliai, lygi, grublėta ir žiesta keramika. Juvelyrui priskiriamoje sodyboje aptikti 4 tošiniai maišeliai su žalvario laužu. Gyvenvietės rytiniame krašte ištirta 70 m ilgio, 4 m pločio viršuje, 2 m pločio dugne, iki 1,5 m gylio gynybinio griovio atkarpa. Griovys gyvenvietei apsaugoti buvo iškastas I tūkstantmečio viduryje.

Istorija

Manoma, kad Daubarių piliakalniuose buvo įsikūrusi Viešetės (Vesete) gyvenvietė, minima 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybų akte.

Gali būti, kad piliakalnyje buvo įsikūręs kunigaikštis Mažeika, su kuriuo siejami Mažeikiai.

Aplinkiniai piliakalniai

Blank-50px.png Dapšių piliakalnis 11 km
Jautakių piliakalnis 4,5 km
Griežės piliakalnis 19 km
Leckavos piliakalnis 10 km
Blank-50px.png
Vadagių piliakalnis 14 km
Girdenių piliakalnis 27 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Lokavos piliakalnis 34 km
Sedos piliakalnis 17 km
Rimolių piliakalnis 16 km
Buožėnų piliakalnis 27 km
Džiuginėnų piliakalnis 33 km
Gyvolių piliakalnis 8 km
Papilės piliakalnis 19 km

Šaltiniai

  1. Vytautas Daugudis. Daubarių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 513 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. 2,0 2,1 Antanas Eičas. Sutvarkyti Daubarų piliakalniai.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • KS – autorius – 100% (+43-0=43 wiki spaudos ženklai).