Daugiskaita

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Daugiskaitagramatinė kategorija, kuri apibrėžia kalboje naudojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daugelį objektų. Daugiskaitą, kaip ir vienaskaitą (vnsk.) turi dauguma pasaulio kalbų. Kai kurios kalbos, pvz., esperanto, vietoj atskiros gramatinės kategorijos naudoja papildomą elementą (galūnę, prielinksnį ir pan.) daugiskaitai sudaryti, todėl jų žodžiams daugiskaitos forma nereikalinga.

Daugiskaita lietuvių kalboje

Literatūrinėje lietuvių kalboje dauguma žodžių turi vienaskaitą ir daugiskaitą: didžioji dalis daiktavardžių, būdvardžių, veiksmažodžių, įvardžių, taip pat kai kurie skaitvardžiai.

Dviskaita

Istoriškai dauguma lietuvių kalbos tarmių žodžių turėjo atskirą daugiskaitos sub-kategoriją, dviskaitą, skirtą nurodyti, jog žodis apibūdina ne daug, o tik būtent du objektus. Pvz., mudu turėjova du puodu (mes-dviese turėjome-dviese dvejus-puodus). Tačiau šiuo metu literatūrinėje lietuvių kalboje yra išlikę tik kai kurie dviskaitos elementai, pvz., katras ('kuris iš dviejų'), abu, anudu.

Yra kalbų, kuriose naudojamos panašios į dviskaitą daugiskaitos sub-kategorijos, taikomos apibūdinti tris, keturis, mažą kiekį ar labai didelį kiekį objektų.

Daugiskaitos pavyzdžiai

Daiktavardžiai:

  • Plaukai (vnsk. plaukas)
  • Uogoms (vnsk. uogai)

Būdvardžiai:

  • Žaliaisiais (vnsk. žaliuoju)
  • Mediniuose (vnsk. mediniame)

Veiksmažodžiai (ir dalyviai):

  • Ausite (vnsk. ausi)
  • Svajoję (vnsk. svajojęs)

Skaitvardžiai:

  • Šimtai (vnsk. šimtas)
  • Tūkstančiai (vnsk. tūkstantis)

Įvardžiai:

  • Kurių (vnsk. kurio)
  • Josioms (vnsk. jajai)


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: