Dauglaukio kapinynas
Dauglaukio kapinynas | ||
Dauglaukio kapinyno teritorijos vaizdas 2010 m. | ||
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Tauragės apskritis | |
Savivaldybė: | Tauragės rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Tauragės seniūnija | |
Gyvenvietė: | Dauglaukis | |
Kapinių ypatumai | ||
Naudojimas | I-X a. | |
Žvalgymo metai | 1983 m., 1984 m., 1986 m., 1988 m., 1990 m., 1992 m., 1995 m., 2000 m. | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Dauglaukio kapinynas, gyvenvietė ir šventvietė – archeologinių paminklų kompleksas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, Dauglaukio kaimo šiauriniame pakraštyje, Jūros kairiajame krante, apie 12 km į pietus nuo Tauragės.
Kapinynas
Kapinyną 1983 m. tyrė Julius Balčiūnas, 1984-1995 m. (su pertraukomis 1986-1988 m. ir 1990-1992 m.) Eugenijus Jovaiša, 2000 m. Arvydas Malonaitis. Rasti 127 vyrų, moterų ir vaikų kapai.
Kalvos aukščiausioje vietoje (3,5 m) yra aikštelė, kurioje buvo įrengta laužavietė. Kapuose rasta degėsių. Manoma čia buvus apeiginę vietą, kurioje buvo pagerbiami mirusieji. Laidota ratu, ankstyviausi kapai - arčiausiai aikštelės. Rasti 127 I a.-III a. nedegintų mirusiųjų kapai ir 1 X a.-XI a. sudeginto mirusiojo kapas su turtingomis įkapėmis. Kape rastas kalavijas sidabruota rankena, dvi sidabruotos balnakilpės, ietigalis.
Mirusieji orientuoti Šiaurinės žvaigždės kryptimi. Greičiausiai, dėl prekybos su prūsais iš jų perimtos antskydžių formos, akinės segės. Turėta ryšių su baltais bei tolimais kraštais. Rasta Romos monetų, kurias kalė Antoninas Pijus (86-161 m.) bei jo žmona Faustina I (105-141 m.), jų sūnus Markas Aurelijus (121-180 m.), Komodas (161-192 m.) ir kt. Kapuose gausu įkapių - papuošalų, ūkio, įvairių buities ir karybos reikmenų.[1]
Gyvenvietė
50–70 m į rytus nuo kapinyno yra senovės gyvenvietė. Nuo 1990 m. ją tiria A. Malonaitis. Apie 2 m gylyje aptiktas 0,60-1,0 m storio kultūrinis sluoksnis su I-IV a. lipdyta keramika ir degėsiais, kaulų fragmentais, žalvario ir geležies šlako gabalais.
Šventvietė
1991 m. archeologinio komplekso rytinėje dalyje aptikta šventvietė - stambių akmenų grupė, laužavietės, kelios stulpavietės, vadinamojo erdvinio orientavimosi vieta. 1991-1995 m. ir 1997 m. ją tyrė A. Malonaitis.[2] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus ir Vytauto Didžiojo karo muziejus.[3]
Šaltiniai
- ↑ Dauglaukio kapinynas
- ↑ Dauglaukio kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 524 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Dauglaukio ekspedicijos
Literatūra
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
|