Dauno sindromas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žmogaus su Dauno sindromu kariotipas. (Yra trys 21-sios chromosomos kopijos)

Dauno sindromas arba trisomija 21 – genetinis sutrikimas, sukeltas papildomos visos arba dalies 21 chromosomos buvimo (būtent dėl to, kad šį sindromą sukelia trijų 21-ųjų chromosomų buvimas, ji vadinama ir trisomija 21). Sutrikimas buvo pavadintas britų gydytojo John Langdon Down, kuris pirmasis aprašė šį sutrikimą, vardu. Dažnai į Dauno sindromą įeina gebėjimo mokytis, mąstymo ir fizinio vystymosi pablogėjimas. Susiformuoja sindromui tipiška veido forma. Dauno sindromas paprastai nustatomas po žmogaus gimimo.

Žmonės, kuriems nustatytas Dauno sindromas, gali turėti žemesnį nei vidutinis pažinimo gebėjimą, dažnai svyruojantį nuo nesunkaus iki vidutinio protinio atsilikimo. Nustatyta, kad iš 800-1000 naujagimių pasitaiko vienas, turintis Dauno sindromą.

Požymiai

Individai, turintys Dauno sindromą, gali turėti kelis arba visus toliau išvardintus požymius:

  1. Raumenų hipotonija (silpnas raumenų tonusas).
  2. Plokščias viršnosis/tarpuakis.
  3. Viena delninė raukšlė.
  4. Išsikišęs liežuvis (dėl mažos burnos ertmės ir padidėjusio liežuvio prie tonzilių).
  5. Trumpas kaklas.
  6. Baltos dėmės ant akies rainelės, vadinamos Brushfield’o dėmės.
  7. Pernelyg didelis sąnarių lankstumas.
  8. Įgimtos širdies ydos.
  9. Pernelyg didelis tarpas tarp kojos didžiojo ir antrojo piršto.

Daugelis individų, turinčių Dauno sindromą, turi protinių sutrikimų:

  1. Nesunkus protinis sutrikimas (IQ 50–70).
  2. Vidutinis protinis sutrikimas (IQ 35–50).

Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Dauno sindromas – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: