Dautarų dvaras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dautarų dvaras
Dautarų dvaras
Dautarų dvaras
Vieta Dautarai
Įkurtas XX a. pradžia
Rūmų stilius vokiška architektūra
Bajorų giminės Piotras Stolypinas,
Undinė Nasvytytė
Savininkas Gražina ir Antanas Juknevičiai

Dautarų dvaras - dvaras Mažeikių rajone, Židikų seniūnijoje, Dautarų kaime. Rūmų pastatui būdinga vokiškos architektūros stilius, šalia jo yra 8 ha ploto parkas su alėjomis, daugybe senų medžių, telkšo tvenkinys. Iki 2005 m., kai dvarą įsigijo bajoriškų šaknų turintys Juknevičiai, jis priklausė buvusiai diktorei, taip pat bajoriškų šaknų U. Nasvytytei.

Istorija

Dautarų dvaro pastatą vokiečių meistrai pastatė XX a. pradžioje. Dvaro stilius panašus į Latvijoje statytų dvarų stilių. Dvarą savo dukrai nupirko Rusijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas, kuri su vyru buvusiu diplomatu fon Bock dvare apsigyveno 1910 m. ir gyveno iki 1933 m. Į dvarą, aplankyti dukters, 1911 m. buvo atvykęs ir pats P. Stolypinas.

1933 m. fon Bockų šeima dvarą pardavė Nasvyčiui, architektų Vytauto ir Algimanto bei diktorės Undinės tėvui. Tačiau, nors dvaras ir buvo puikiai prižiūrimas, Nasvyčiai čia negyveno, o atvykdavo tik vasaromis.

Po antrojo pasaulinio karo, Lietuvą okupavus Sovietų sąjungai, dvaras buvo nusavintas. Dvaro biblioteka, autentiški baldai ir kitas turtas dingo be žinios, o dvare buvo įkurta pradinė mokykla, vykdavo kaimo vakaronės, šokiai, buvo apgyvendintos neturtingos šeimos.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, dvaras buvo grąžintas Nasvyčiams. Sovietiniu laikotarpiu nė karto neremontuotas dvaras buvo prastos būklės ir 2002 m. Nasvyčiai jį pardavė. Naujieji dvaro savininkai G. ir A. Juknevičiai 2005 m. pradėjo dvaro remontą.[1]

Dvaro ansamblis 2003 m. buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių sąrašą.[2]

Dautarų dvaras prieš restauraciją

Šaltiniai

  • „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. // Vilnius, „Algimantas“, 2010. 100 psl.



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: