Devanagari raštas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Devanagari raštas
Rigveda MS2097.jpg
Tipas: abugida
Naudojamas kalbose: sanskritas, hindi, maratų, sindų, biharų, bilų, nevarų, nepali, konkani ir t. t.
Rašymo kryptis: iš kairės į dešinę
Laikotarpis: XIII a. - dabar.
ISO 15924: deva
Unicode:
Geneologija
Kilmė: Brahmi raštas
 Guptų raštas
  Sidamo raštas
   Devanagari
Dukterinės sistemos: Gudžaratų raštas

Devanagari (sanskrito k.: देवनागरी –, Devanāgarī) – rašto sistema, naudojama Šiaurės Indijos kalbose: sanskrite, hindi, maratų, sindų, biharų, bilų, konkani, bodžpuri, nepalų. Rašoma iš kairės į dešinę.

Rašto sistema susiformavo apie 1200 m. iš sidamo rašto. Pavadinimas kildinamas iš sanskrito žodžių deva – dievybė, nāgara – miestas.

Devanagari sudaryta iš 12 balsių, arba dar vadinamų grynųjų garsų (svara) ir 34 priebalsių ir ornamentinių garsų (vyanjana).

Kilmė

Devanagari raštas gimė iš Sidhamo rašto XII ir XIII amžių sandūroje, pamažu pakeisdamas, tuo metu plačiai vartotą, Šarada raštą. Abi šios rašto sistemos kildinamos iš Guptų rašto, o šis savo ruožtu kilęs iš Brahmi rašto, naudoto valdant imperatoriui Ašokai III a. pr. m. e.

Balsės

Raidė Raidė su diakritiku“प्” Tarimas Tarimas su / p / IAST atitikmuo ITRANS atitikmuo Lietuviškas atitikmuo
/ ə / / pə / a a tariama kaip a raidė žodyje mašina
पा / ɑː / / pɑː / ā A tariama kaip a žodyje namas
पि / i / / pi / i i tariama kaip i žodyje kitas
पी / iː / / piː / ī I tariama kaip y (pvz., žodyje plyta)
पु / u / / pu / u u tariama kaip u žodyje tupi
पू / uː / / puː / ū U tariama kaip ū (pvz., žodyje kūnas)
पे / eː / / peː / e e lietuviško atitikmens neturi. Tartųsi kaip trumpas garsas ė (pvz., anglų k. žodyje café)
पै / əi / or / ai / / pəi / or /pai/ ai ai tariama kaip dvibalsis ei (pvz., žodyje eina).
पो / οː / / poː / o o tariama kaip garsas o žodyje tonas
पौ / əu / or / au / / pəu / or /pau/ au au tariama kaip dvibalsis au (pvz., pjauna)
पृ / ɻ̩ / / pɻ̩ / R laikomas balsiu ir tariamas kaip garsų junginys ri (pvz., kristi)
पॄ / ɻ̩ː / / pɻ̩ː / RR laikomas ilguoju balsiu ir tariamas kaip ry (pvz., ryja)
पॢ / l̩ / / pl̩ / LR trumpas ir minkštas garsas li kaip žodyje klijai
पॣ / l̩ː / / pl̩ː / LRR ilgesnis, bet minkštas garsas ly panašiai kaip žodyje klysti

Priebalsiai

Sprogstamieji
Duslus
neaspiruotas
Duslus
aspiruotas
Skardus
neaspiruotas
Skardus
aspiruotas
Nosinis garsas
Velarinis क (k)
/ kə /; Žodyje tik
ख (kh)
/ khə /; Aspiruotas / k / (liet. k. atitikmens nėra)
ग (g)
/ gə /; Žodyje ginti
घ (gh)
/ gɦə /; Aspiruotas / g / (liet. k. atitikmens nėra)
ङ (ṅ)
/ ŋə /; / n / žodyje bingo
Palatalinis च (c)
/ cə /; Žodyje česnakas
छ (ch)
/ chə /; Aspiruotas / č / (liet. k. atitikmens nėra)
ज (j)
/ ɟə /; Žodyje iunglės
झ (jh)
/ ɟɦə /; Aspiruotas / ɟ /
ञ (ñ)
/ ɲə /; kaip būtų tariamas garsų junginyje / džna /
Retrofleksinis ट (ṭ)
/ ʈə /; (liet. k. atitikmens nėra)
ठ (ṭh)
/ ʈhə /; (liet. k. atitikmens nėra)
ड (ḍ)
/ ɖə /; (liet. k. atitikmens nėra)
ढ (ḍh)
/ ɖɦə /; (liet. k. atitikmens nėra)
ण (ṇ)
/ ɳə /; (liet. k. atitikmens nėra)
Dantinis त (t)
/ t̪ə /; Žodyje tėtis
थ (th)
/ t̪hə /; Aspiruotas / t̪ / (liet. k. atitikmens nėra)
द (d)
/ d̪ə /; Spanish: darbas
ध (dh)
/ d̪ɦə /; Aspiruotas / d̪ / (liet. k. atitikmens nėra)
न (n)
/ nə /; Žodyje nosis
Lūpinis प (p)
/ pə /; Žodyje spinta
फ (ph)
/ phə /; Aspiruotas / p /, (liet. k. atitikmens nėra)
ब (b)
/ bə /; Žodyje batas
भ (bh)
/ bɦə /; Aspiruotas/ b /, (liet. k. atitikmens nėra)
म (m)
/ mə /; Žodyje mina
Skambieji
Palatalinis Retrofleksinis Dantinis/
alveolinis
Velarinis/
glotinis
य (y)
/ jə /; Žodyje jūs
र (r)
/ rə /; ?
ल (l)
/ lə /; minkštas / l / žodyje kliūtis
व (v)
/ ʋə /; Žodyje vaza
Šnypščiantis/
frikatyvinis
श (ś)
/ ʃə /; mikštas / š / žodyje šienas
ष (ṣ)
/ ʂə /; kietas / š / žodyje šaukštas
स (s)
/ sə /; Žodyje kasa
ह (h)
/ ɦə /; Žodyje alkoholis

Skaičiai

Devanagari skaičiai
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Nuorodos

Vikiteka



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+9892-44=9848 wiki spaudos ženklai).