Didždvaris

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Didždvario dvaras)
Didždvaris
2007 03 29Didzdvarioparkas1.jpg
Didždvario parkas

Didždvaris
Koordinatės:55°56′10″N 23°18′54″E / 55.936°N 23.315°E / 55.936; 23.315 (Didždvaris)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šiaulių miesto savivaldybė
Commons-logo.svg Vikiteka: DidždvarisVikiteka

Didždvaris (arba Didžiadvaris) – vienas iš Šiaulių miesto šiaurinės dalies rajonų. Ribojasi šiaurėje su Gubernija, rytuose ir pietuose su Senamiesčiu, vakaruose su Užkirkiu.

Didždvaris garsus Zubovų rūmais, kuriuose įsikūręs ŠU Menų fakultetas.

Istorija

1800 m. Šiaulių plane, kairėje dalyje pažymėti Didždvario pastatai

1736 m. Šiaulių ekonomijos dvaro rūmai Gubernijoje sudegė, 1738 m. ten pat buvo pradėta naujų mūrinių rūmų statyba, kuri, pritrūkus lėšų, kai dėl karaliaus karūnos kovojo Augustas III ir Stanislovas Leščinskis, nebuvo pabaigta.

1765 m. Šiaulių ekonomiją kartu su kitomis karališkomis ekonomijomis Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje pradėjo administruoti Antanas Tyzenhauzas. 1774 m. jis pradėjo visos ekonomijos valdymo ir ekonomikos reformas. A. Tyzenhauzas, siekdamas padidinti miesto prestižą, į Šiaulius iš Telšių atkėlė pavieto teismus. Į miestą buvo numatyta perkelti ir pagrindinę Šiaulių ekonomijos administracijos būstinę.

Kartu pradėtos ir Šiaulių bei Joniškio miestų rekonstrukcijos. 1781 m. Šiaulių centrinės dalies planą parengė architektas Džiuzepė Sakas (Sacco) (1735 m. Veronoje, Italija1798 m. Vilniuje), jau dirbęs A. Tyzenhauzo valdomoje Gardino seniūnijoje. Iki tol buvusį radialinį miesto planą, kai visi keliai vedė į centrinę miesto turgaus aikštę, jis pakeitė klasikiniu stačiakampiu, su tiesiomis gatvėmis.

Senoji trapecijos formos turgaus aikštė taip pat perplanuota į stačiakampę, 265 × 255 m aikštę. Buvo nugriauti visi aikštės vietoje stovėję mediniai namukai, panaikinta netgi visa Joniškio gatvė. Vietoje jų suplanuotos klasikiniam didmiesčiui tinkančios tiesios gatvės, kuriose liepta statyti ne žemesnius, kaip trijų aukštų mūrinius namus.

Aikštės šiauriniu pakraščiu nutiesta grįsta gatvė, kurios rytinėje dalyje šalia Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios pastatyti teismo rūmai (dabartinės Šiaulių miesto savivaldybės vietoje), kitame gale pastatyti puošnūs vartai su dviem šoninėmis arkomis pėstiesiems. Už įvažiavimo vartų buvo apskritas medžiais apsodintas ratas karietoms apvažiuoti. 1783 m. plane ši gatvė vadinama Skersine.

Pavadinimo kilmė

XVIII a., kai sparčiai plėtėsi Zubovų rūmai, jų dvaras patapo gana didelis, todėl vietovė ir pavadinta Didždvariu.[1]


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Didždvaris OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Didždvaris TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Šaltiniai

  1. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. // Vilnius, „Algimantas“, 2010. 104 psl.
  2. Didždvaris SSRS genštabas 1985–1990 m.
  3. Didždvaris loadmap.net

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+25-0=25 wiki spaudos ženklai).