Didžioji Kinijos lyguma
Didžioji Kinijos lyguma – lyguma rytinėje Kinijos dalyje, besidriekianti šalia Geltonosios ir Rytų Kinijos jūrų pakrančių. Užima ~325 000 km² plotą. Paviršius plokščias, iškylantis iki 100 m aukščio.
Iš vakarų riboja Šanduno kalnai. Sudaryta iš storo aliuvio sluoksnio. Kinai šią Didžiąją Kinijos lygumą skiria į dvi dalis: Šiaurės Kinijos lygumą (kin. 华北平原, pinyin: Huáběi Píngyuán) ir Jangdzės vidurupio ir žemupio lygumą (kin. 长江中下游平原, pinyin: Chang Jiang Zhong-Xiayou Pingyuan).
Būdingas musoninis klimatas su lietingomis vasaromis ir vėsiomis žiemomis. Vasaros musono metu daug upių (jos daugiausia priklauso Jangdzės, Hvanghės, Haihės baseinams) išsilieja, užtvindo nemažus plotus. Iš pietų į šiaurę lygumą kerta Didysis Kinijos kanalas.
Didžioji Kinijos lyguma yra Kinijos aruodas. Čia auginami kviečiai, ryžiai, medvilnė, žemės riešutai, sojos, kukurūzai, soros ir kt. svarbios kultūros. Teritorija apgyvendinta labai tankiai.[1]
Šaltiniai
- ↑ Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 83 psl.{{#subobject:Didžioji Kinijos lyguma (GEC) |Straipsnis=Didžioji Kinijos lyguma |Žodynas=Geografinis enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Didžioji Kinijos lyguma |Žodyno puslapis= 83 psl. |}}