Didžioji Moravija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
lot. Moravia Magna
Didžioji Moravija
nebėra
Blank.png
833 – 902 Blank.png
Location of Didžioji Moravija
Moravija valdant Svatoplukui I (871-894 m.
Sostinė Nenurodyta
Kalbos slavų
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai
 - Įsteigimas 833
 - Nusiaubia madjarai 902 m.
Panonija-orn.png
Panonijos istorija
Ilyrai, Trakai
Bojai
Dakai
Romos imperija (Dakija, Panonija)
Gotai
Hunai
Gepidai, Herulai
Avarų kaganatas
Pietų slavai
Frankų karalystė, Didžioji Moravija
Pirmoji Bulgarijos imperija
Madjarai
Vengrijos, Rumunijos, Voivodina, Kroatijos istorija

Didžioji Moravija - imperija, buvusi Centrinėje Europoje nuo 833 m. iki X a. pradžios. Ji laikoma viena pirmųjų Vakarų Slavų valstybių ir buvo valdoma dabartinių moravų ir slovakų protėvių. Jos centras buvo abipus Moravos upės krantų dabartinėje Slovakijoje ir Čekijoje, bet imperija buvo išplitus į Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Austrijos, Vokietijos, Serbijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Ukrainos teritorijas.

Didžioji Moravija buvo įkurta, kai Moimiras I jėga prijungė Nitros kunigaikštystę prie Moravijos kunigaikštystės 833 m. Atsirado beprecedentis kultūrinis vystymasis po Švento Kyrilo ir Metodijaus misijos, valdant princui Ratislavui 863 m. Imperija labiausiai išsiplėtė, kai valdė karalius Svatoplukas I (871-894 m.). Susilpninta vidinių kovų ir dažnų karų su Karolingų imperija, Didžioji Moravija buvo užgrobta vengrų X a. pradžioje, o jos gyventojus vėliau pasidalino Lenkija, Vengrija, Bohemija ir Šventoji Romos imperija.

Didžioji Moravija paliko ilgai trunkantį palikimą Vidurio ir Rytų Europoje. Dauguma pilių ir miestų išgyveno imperijos žlugimą. O pati imperija turėjo įtakos XVIII a. nacionaliniam čekų ir slovakų atgimimui.

Valdovai

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Didžioji Moravija – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: