Didžioji dilgėlė
| Urtica dioica |
|---|
 Didžioji dilgėlė (Urtica dioica) |
| Mokslinė klasifikacija |
Didžioji dilgėlė (lot. Urtica dioica) – dilgėlinių (Urticaceae) šeimos dilgėlių (Urtica) genties augalų rūšis. Augalas turi tuščiavidurius plaukelius (trichomas), kurie įšvirkščia odą histamino ir kitų dilginimo pojūtį sukeliančių medžiagų.[1]. Apvytę ar nuplikinti lapai gebėjimą dilginti praranda, todėl augalas tinka maistui ar pašarui. Šlapi lapai taip pat dilgina prasčiau nes vanduo išplauna dilginančias medžiagas.
Daugiametis, 60-150 cm aukščio, su dilginamaisiais plaukeliais žolinis augalas. Stiebas stačias, keturbriaunis. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, 8-17 cm ilgio ir 2-8 cm pločio. Žiedai vienalyčiai, žali neryškūs, susitelkę į šluoteles. Vaisius - ovališkas arba kiaušiniškas, 1,2-1,5 mm skersmens riešutėlis. Žydi liepos - spalio mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis.
Auga puvenų ir azotinių medžiagų turtingose dirvose. Ypač vešliai auga prie sodybų, patvoriuose, krūmuose, drėgnuose miškuose (ypač lapuočių), upių pakrantėse.
Panaudojimas
Jau 200 metų žinoma dilgėlių pašarinė vertė: jomis šeriamų karvių pienas riebesnis, paukščiai sparčiau auga ir riebėja, vištos deda didesnius kiaušinius.
Ilgi ir ploni, į šilką panašūs dilgėlių stiebų plaušai, kurie sudaro 8-12 % stiebų svorio, tinka audinių, virvių, špagato gamybai.
Iš lapų gaunami žali, iš šaknų – geltoni dažai, tinkami konditerijoje, farmacijoje, parfumerijoje.
Mityba
Jauni pavasariniai, malonaus aromato dilgėlių lapai labai tinka maistui. Mitybinė lapų kokybė prilygsta ankštiniams augalams.
Vaistinės augalo savybės
Manoma, kad dilgelė padeda esant artritui, podagrai, egzemai, esant ausų, nosies ir gerklės susirgimams.
Vaistinės žaliavos rinkimas
Vaistinei žaliavai pjaunama apie birželio vidurį dar nežydintys, iki 40 cm aukščio su pilnai užaugusiais lapais dilgėlių stiebai. Atžėlusias antrąją ir trečiąją žoles galima pjauti iki pirmųjų rudens šalnų. Peržydėjusių augalų lapai vaistinei žaliavai netinka, nes juose sumažėję gydomųjų savybių. Džiaunamos gerai perpučiamose pastogėse, paskleidžiant jas plonu sluoksniu. Gerokai apdžiuvę, bet dar netrupantys lapai nubraukiami nuo stiebų ir baigiami džiovinti. Iš 5,5-6,0 kg šviežios žolės gaunama 1 kg sausos žaliavos.
Gerai paruošta žaliava – trapūs, tamsiai žali, savotiško malonaus kvapo, karstelėjusio skonio.
Šaltiniai
- ↑ Per Brodal (2010). The Central Nervous System: Structure and Function. Oxford University Press US, 170–. Tikrinta 22 September 2010.
| ||||||