Didžioji kinų siena

Didžiosios Kinų sienos žemėlapis

Vikiteka Didžioji kinų siena (kin. 長城, pinyin: Chángchéng, t. y. „Ilgoji siena“) – istoriniai gynybiniai įrengimai Kinijos šiaurėje ir šiaurės vakaruose, kurie turėjo saugoti Kinijos imperiją nuo klajoklių antpuolių iš šiaurės.

Pagal naujausius 2009 m. balandžio mėnesį kinų valstybinių įstaigų skaičiavimus sienos ilgis yra 8 851,8 km. Į šį skaičių įtraukti ir 2233 km natūralių sienų, pvz., upių ir kalnų. Tai - ilgiausias rankų darbo statinys pasaulyje. Siena nusitęsusi nuo Šanhai perėjos (Shanhaiguan) rytuose iki Lop Nuro vietovės vakaruose.

Pagrindinė siena puikiai pritaikyta prie reljefo, vingiuoja palei upių vagas, slėnius ir kalnus. Siena buvo statoma iš akmenų, žemės ir molio, o sienos dalys rytuose buvo apmūrytos plytomis. Apačioje jos plotis 4,6–9,1 m. (vidutiniškai 6 metrai), o viršuje iki 7,6 m. Jos aukštis siekia vidutiniškai 7,6 m (neįskaitant dantytos gynybinės sienos). Maždaug kas 180 m buvo įrengti sargybos bokštai (apie 12 m aukščio).

Halo ihr alle

Jau prieš 2700 m. atskiros valstybėlės statė sienas, kad atsiskirtų nuo kaimynų. Pirmasis imperatoriumi pasiskelbęs valdovas Čin Ši Huangdi (Qin Shi Huangdi), siekdamas vieningos imperijos, įsakė jas nugriauti (maždaug prieš 2200 m.). Tada išliko tik sienos, esančios šiaurėje ir gynusios nuo klajoklių tautų: tokių kaip hunai ir mongolai.

Valdant Ši Huangdi, buvo pradėti sistemingi sienos statybos darbai, gynybinių pylimų įrengimas (maždaug 221 m. pr. m. e.). Apie 204 m. pr. m. e. darbai buvo baigti. Spėjama, kad prie Ši Huangdi pastatyta beveik 1900 km sienos, apie anksčiau pastatytas sienos dalis vis dar negalima pasakyti, ar jos buvo pastatytos kaip viena visuma, ar visiškai nepriklausomai viena nuo kitos.

Han dinastijos metu sienos dalys buvo sutvirtintos ir tarpusavyje sujungtos. Pirmoji siena vėliau nugriuvo, nes imperijos centras persikėlė tolyn į pietus, o mongolai, nuo kurių ji turėjo apginti, ją smarkiai apgadino, kai XIII a. užkariavo Kiniją.

Ming dinastija (1368–1644 m.) vėl užsiėmė sienos statyba, siekdama sustabdyti klajoklių tautas. Ming dinastijos metais siena buvo patobulinta ir išplėsta, pakeičiant senus molio ir žemės pylimus mūrine siena. Šiuo laikotarpiu siena buvo pastatyta tokio ilgio ir tokios formos, kokią mes ją šiandien žinome.

Dabartis

Dabar restauruota tik pora kilometrų, ištisos sienos dalys pusiau griuvėsiai, o kitos visiškai sunykę. Ilgą laiką yra paplitęs mitas, jog Kinų sieną galima pamatyti iš kosmoso plika akimi. Taip nėra, kadangi siena nėra pakankamai plati. Tai 2004 m. turėjo būti pataisyta Kinijos mokinių vadovėliuose po to, kai pirmasis Kinijos astronautas (taikonautas) Jang Livei (Yang Liwei), 2003 m. spalio mėnesį sugrįžęs iš kosmoso pasakė: „Vaizdas buvo nuostabus, bet aš negalėjau pamatyti Didžiosios sienos“.

Kinų siena yra gausiai lankoma turistų. Labiausiai paplitusi vieta - Badalingas, kuris yra maždaug 70 km už Pekino. Apžvalgai puikiai tinka ir kitos vietos – Mutianju (Mutianyu), Simatai, Dzinšanlingas (Jinshanling). Nuotraukose aiškiai matosi, kad siena daugiausiai gana stati. Be to ji tokia plati, kad ja galima naudotis kaip gatve.

1987 m. UNESCO paskelbė Kinijos sieną pasaulio kultūros paveldu.