Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tikinčiųjų procesija eina Kalvarijos Kalnus. 2006 m.

Didieji Žemaičių Kalvarijos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai – Romos Katalikų Bažnyčios atlaidai, vykstantys nedideliame Žemaičių Kalvarijos miestelyje, Žemaitijoje. Skirti Švč. Mergelei Marijai. Kasmet sutraukia tūkstančius piligrimų.

Žemaičių Kalvarijoje yra 21 Kryžiaus kelio kalno koplyčių (Kristaus kančios kelio stočių), iš toli matoma Bazilika su stebuklingu Dievo Motinos Marijos paveikslu. Tikima, kad ant Šventojo Kryžiaus buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, medžio skiedrelę Žemaičių Kalvarijos šventovei dar XVII a. antroje pusėje padovanojo vyskupas Jurgis Tiškevičius. Nuo 1742 m. Garduose pradėti rengti visuotiniai atlaidai, į kuriuos atvykdavo tūkstančiai tikinčiųjų iš Žemaitijos ir visos Lietuvos. Gautas popiežiaus leidimas atlaidams. Dabar kasmet Žemaičių Kalvarijoje beveik dvi savaites (paprastai liepos 1liepos 10 d.) vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, sutraukiantys tūkstančius piligrimų iš Lietuvos ir užsienio valstybių. Atlaidai vyksta liepos mėnesį.

Per Kalvarijos atlaidus yra nešama monstrancija su Šv. Kryžiaus relikvija. Tikima, kad gaunamas palaiminimas šios relikvijos, kurią Lietuvoje turi tik Žemaičių Kalvarijos bažnyčia, dėka. Atlaidai prasideda liepos mėnesio pradžioje ir trunka kone 2 savaites. Pati didžiausia atlaidų procesija būna sekmadienį.

Šv. Mišias iškilmingai aukoja visos Lietuvos vyskupai, kunigai, sakomi pamokslai. Seserys vienuolės veda katechezę, parengima speciali evangelizacinė programa su agape, vyksta koncertai. Atlaiduose dalyvauja tūkstančiai maldininkų iš Lietuvos ir užsienio. 1937 metais švenčiant Žemaičių Kalvarijos 300 metų jubiliejų, šventovėje apsilankė apie 100 000 maldininkų. Šv. Mišias kiekvieną dieną aukoja visi Lietuvos vyskupai, Šventojo Sosto Apaštališkasis Nuncijus. Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje giedami mišparai, vyksta eucharistinės procesijos aplink Baziliką ir Kryžiaus kelyje.

Ž. Kalvarijos kryžiaus kelias

Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią įkūrė vysk. Jurgis Tiškevičius 1637 m. Jis pats parinko vietas ir žingsniais atmatavo, kad viskas atitiktų Kristaus kančios kelią Jeruzalėje. Naujuosius Žemaičių Kalvarijos kalnus sudaro 20 stočių, kurių 2 („Pas Kajafą“ ir „Kalėjime“) yra vienoje koplyčioje. Kelio ilgis apie 7 km. Didžiausia yra 18-a nukryžiavimo koplyčia, kurią ištapė K. Varnelis.

18-oji stotis – „Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus“
  1. Paskutinė vakarienė
  2. Jėzaus atsisveikinimas su motina
  3. Jėzus meldžiasi Alyvų sode
  4. Viešpats Jėzus suimamas
  5. Prie Cedrono upelio
  6. Pas Aną
  7. Pas Kajafą (dviguba)
  8. Kalėjime (dviguba)
  9. Pas Pilotą
  10. Pas Erodą
  11. Rotušėje
  12. Jėzus sutinka savo Motiną
  13. Jėzus sutinka šv. Veroniką
  14. Prie miesto vartų
  15. Kirenietis padeda nešti kryžių
  16. Jėzus parpuola trečią kartą
  17. Jėzų išvelka iš drabužių
  18. Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus
  19. Jėzų laidoja
  20. Šventojo kryžiaus atradimas



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: