Dietrich Bonhoeffer
| Dytrichas Bonheferis | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Gimimo vardas | Dietrich Bonhoeffer |
|
| |
| Gimė | 1905 m. vasario 4 d. Breslau, Prūsijos karalystė |
| Mirė | † 1945 m. balandžio 9 d. Flosenbiurgo koncentracijos stovykla, Bavarija, Trečiasis Reichas |
|
| |
| Tautybė | vokietis |
| Tėvai | Karl Bonhoeffer, Paula Bonhoeffer (von Hase) |
| Religija | krikščionybė (liuteronybė) |
|
| |
| Veikla | teologas, pastorius
|
|
| |
| Alma mater | Tiubingeno universitetas |
|
| |
| Vikiteka | Dietrich BonhoefferVikiteka |
Dytrichas Bonheferis (Dietrich Bonhoeffer, g. 1906 m. vasario 4 d. – m. 1945 m. balandžio 9 d.) – vokiečių evangelikų liuteronų pastorius, teologas, poetas.
Biografija
Gimė psichiatro Karlo Bonheferio aštuonių vaikų šeimoje. Dytrichas Bonheferis studijavo teologiją Tiubingeno ir Berlyno universitetuose. 1930 m. lankėsi JAV, dėstė Niujorko jungtinėje teologinėje seminarijoje. 1931–1933 m. profesoriavo Berlyno universitete (dėstė sisteminę teologiją). Atsidėjo antinaciniam Bažnyčios pasipriešinimui, buvo vienas Išpažinėjų bažnyčios, atsisakiusios jungtis į Vokietijos evangelikų bažnyčią, įkūrėjų.
1933 m. Dytrichas Bonheferis atsisakė paskirtos parapijos Berlyne ir išvyko kunigauti vokiečių bendruomenei Londone.[1] Grįžęs į Vokietiją, 1935 m. vadovavo pogrindinei kunigų seminarijai (bendradarbiavo su Karlu Bartu). Bonhoferio seminariją ir Išpažinėjų bažnyčią pradėta persekioti, ir 1940 m. išvyko į JAV, bet netrukus vėl grįžo į Vokietiją.
1941 m. Dytricho Bonheferio veikalus uždrausta publikuoti. Buvo įtrauktas į nacistinę žvalgybą „Abverą“.[2] Būdamas žvalgybos agentu Dytrichas Bonheferis šnipinėjo Sąjungininkams, prisidėjo prie rengiamo plano nužudyti Hitlerį (su Hansu fon Donjajumi ir kitais „Abvero“ nariais).
1943 m. teologas buvo įkalintas. Po nesėkmingo 1944 m. liepos 20 d. pasikėsinimo į Hitlerį naciai sužinojo apie Bonheferio kolaboravimą. Dytrichas Bonheferis buvo uždarytas į Biuchenvaldo, vėliau į Flosenbiurgo koncentracijos stovyklą, 1945 m. balandžio 9 d. nužudytas pakariant.[3]
Teologija
Dytrichas Bonheferis priklausė protestantų neoortodoksų srovei, buvo E. Trelčo ir K. Barto idėjų šalininkas. Teologiją traktavo kaip kristologiją. Pasak Bonhoferio, krikščionybės esmė – mokymas apie artimo meilę, todėl reikia atsisakyti įprastinių religinių formų, laikytis krikščioniškosios etikos, sekti Jėzumi Kristumi. Nors Dievas yra anapusinė tikrovė, apie jį privalu kalbėti pasaulietiškai. Bonheferio pažiūros buvo populiarios po II pasaulinio karo tarp Vakarų Europos teologų.[4]
Bibliografija
- „Šventųjų Komunija“ (Sanctorum Communio, 1927)
- „Veiksmas ir būtis“ (Akt und Sein, 1931)
- „Įpėdinystė“ (Nachfolge, 1937)
- „Kolektyvinis gyvenimas“ (Gemeinsames Leben, 1938)
- „Etika“ (Ethik, 1949)
- „Pasipriešinimas ir kapituliacija“ (Widerstand und Ergebung, 1951)
Šaltiniai
- ↑ Dietrich Bonhoeffer, United States Holocaust Memorial Museum
- ↑ Sifton, Elisabeth; Stern, Fritz (25 October 2012). „The Tragedy of Dietrich Bonhoeffer and Hans von Dohnányi“. The New York Review of Books.
- ↑ Eberhard Bethge, Dietrich Bonhoeffer: Theologian, Christian, Man for His Times: A Biography Rev. ed. (Minneapolis, Fortress Press, 2000).
- ↑ Dietrich Bonhoeffer. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. ISBN 978-5-420-01654-1.