Dievas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Dievai)
Šis straipsnis yra apie bendrą dievo sąvoką. Apie konkrečios religijos Dievą skaitykite atskiruose straipsniuose.
Apie baltų mitologijos dangaus dievą – Dievas.
Romėnų dievo Jupiterio statula Luvre

Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas.

Filosofiniai Dievo neakivaizdumo aiškinimai

Imanuelis Kantas „Praktinio proto kritikoje“ teigia, jog akivaizdžiai ir neabejotinai parodydamas savo buvimą Dievas atimtų iš žmogaus realią kūrybos ir apsisprendimo laisvę. Dorai ir sąžiningai besielgiančių, Kanto nuomone, būtų absoliuti dauguma, tačiau taip elgiamasi būtų tiesiog iš baimės ir noro įsiteikti. Tokį baime ir nauda paremtą keliaklupsčiavimą nelabai vertina net ir žemiški vadovai.

Tikrieji vertingų poelgių motyvai (Kanto nuomone) turi išplaukti iš filosofiškai įsisąmoninto suvokimo, jog bet kuri protinga būtybė privalo elgtis taip, kad toks elgesys (tos būtybės nuomone) galėtų būti visuotinė elgesio norma. Šis principas (Kanto vadinamas kategoriniu imperatyvu) Kristaus yra minimas kaip „aukso taisyklė“. Šią universalią taisyklę, filosofo nuomone, bet kuris mąstantis žmogus gali nesunkiai atpažinti kaip vertingą ar net ir atrasti pats.

Kategorinis imperatyvas palieka daug daugiau laisvės ir alternatyvių galimybių nei baime pagrįstas kokio nors daugelio punktų dorovinio kodekso laikymasis. Kad žmonės mažiau bijotų mąstyti ir rinktis, Dievas savo egzistenciją leidžia tik neaiškiai numanyti.

Baigdamas Kantas teigia, jog šiuo „Dievas kai kada vertas pagarbos ne vien už tai, ką jis mums davė, bet ir už tai, ko nepanoro duoti“.[1]

Galimi požiūriai į Dievą, dievus

  • Antiteizmas mano, jog tikėjimas į Dievo buvimą yra žalingas ir aktyviai kovoja prieš visas be išimties religijas.
  • Ateizmas yra tikėjimas, jog Dievo ar dievų tikrai nėra.
  • Atvirasis teizmas yra panašus į teizmą, tačiau teigia, jog dėl laiko prigimties Dievas negali numatyti ateities.
  • Deizmas teigia, jog Dievas sukūrė pasaulį, tačiau nesikiša į tolesnę jo istoriją.
  • Monoteizmas teigia, kad yra tik vienas Dievas.
  • Panteizmas teigia, jog Dievas yra Visata (arba Gamta) ir Visata (Gamta) yra Dievas. Neretai papildomai aiškinama, jog Dievas turi savyje, bet nėra lygus Visatai.
  • Politeizmas teigia, kad yra daug dievų, kurie atlieka skirtingas funkcijas.
  • Teizmas mano, jog Dievas ne tik sukūrė pasaulį, bet ir aktyviai dalyvauja jame, būdamas visur ir galėdamas viską.

Galimi požiūriai į Dievo ketinimus

  • Euteizmas teigia, jog Dievas egzistuoja ir jo ketinimai geri. Taip mano dauguma įprastinių tikėjimų.
  • Diteizmas teigia, jog Dievas egzistuoja, tačiau jo galutiniai ketinimai nėra geri. Diteizmas gerai žinomas kaip grynai filosofinė teorija, tačiau taip tikinčių religinių bendruomenių praktiškai nėra.
  • Nonteizmas yra tikėjimas, kad Dievo nėra, arba jis laikomas labai abstrakčiu (jam nesimeldžiama, jis negarbinamas). Būdinga filosofinėms religijoms budizmui, konfucionizmui.

Žodžio kilmė

Visomis baltų kalbomis Dievas vadinamas tuo pačiu žodžiu: lietuviškai „dievas“, latviškai „dievs“, prūsiškai „deiws“. Tai labai senas indoeuropietiškas žodis, kurį yra išlaikiusios ir kitos indoeuropiečių kalbos, pavyzdžiui, lotynų „deus“, senovės indų (sanskrito) „devas“. Rekonstruojama praindoeuropietiška forma „deivos“ yra kilusi iš šaknies „dei-/di-“, reiškiančios „šviesti, skaisčiai spindėti“, pavyzdžiui, sanskrito (t. y. senovės indų) „di - de - ti“ - „žiba, šviečia“. Tą pačią šaknį turi daugelio kalbų žodžiai, reiškiantys „dieną“. Be to, šitą šaknį dar turi būdvardžiai: lietuvių „dailus“, latvių „daiļš“, lietuvių „didis“, „didelis“, latvių „dižs“, "dižens", lietuvių „didus“, latvių "dižens".

Nuorodos ir šaltiniai

  1. I. Kantas. Praktinio proto kritika. – Vilnius, Mintis, 1987

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+20-0=20 wiki spaudos ženklai).