Difuzija
Difuzija – procesas, kai skystos arba dujinės medžiagos molekulės skverbiasi iš didesnės koncentracijos vietų link mažesnės koncentracijos, pagal koncentracijos gradientą, kol pasikirsto vienodai. Lipiduose tirpios molekulės ir dujos difunduoja pro plazminę membraną.
Procesas yra negrįžtamasis, jis vyksta, kol pasiekiama termodinaminė pusiausvyra. Proceso metu entropija didėja. Difuzija yra pernašos reiškinys.
Savoji difuzija vyksta toje pačioje medžiagoje, abipusė difuzija – susiliečiančiose medžiagose.
Difuzija organizme
Smulkiausiomis kraujagyslėmis į audinius atiteka kraujas, kuriame maisto medžiagų ir deguonies žymiai daugiau negu tų audinių ląstelėse. Vykstant difuzijai šios medžiagos praeina pro kraujagyslių sienelių bei ląstelių plazminės membranas ir patenka į kūno ląsteles. Anglies dioksido, kuris susidaro ląstelinio kvėpavimo reakcijų metu, audinių ląstelėse yra daugiau negu kraujyje, todėl šios dujos dėl koncentracijų skirtumo iš ląstelės pro plazminę membraną juda į kraują. Tuo pačiu metu vyksta skirtingų medžiagų difuzija į ląstelę ir iš ląstelės. Difuzija organizme kryptingai vyksta tol, kol medžiagų koncentracija susilygina ląstelės išorėje ir viduje.
Difuzijos dėsniai
Pirmasis Fiko dėsnis – pernešamos medžiagos kiekio srautas proporcingas koncentracijos gradientui:
- ,
- J – medžiagos kiekio srauto tankis ()
- D – difuzijos koeficientas ()
- n – molinė koncentracija ()
o jei difuzija vyksta viena kryptimi x:
- ,
Savosios difuzijos koeficientas dujose priklauso nuo vidutinio molekulių greičio v ir laisvojo lėkio l ilgio:
Abipusės difuzijos atveju:
Antrasis Fiko dėsnis – sklidimo lygtis:
|