Dinarų kalnynas
| Dinarų kalnynas (Alpės) | |
| Dinarai | |
| Kalnynas | |
 Orjenas prie Kotoro įlankos yra masyviausias Dinarų karstinis kalnų masyvas
| |
| Žemynas | Europa |
|---|---|
| Šalys | ...
|
| Įeina į | Alpės |
| Ribos | Julijos Alpės |
| Aukščiausias taškas | Maja Jezercë (Albanija) |
| - aukštis | 2 692 m |
| - koordinatės | |
| Ilgis | 645 km, NW-SE |
| Geologija | Nuosėdinis |
| Uoliena | klintis |
| Periodas | Mesozoic Era |
 Dinarų alpės
| |
Dinarų kalnynas yra kalnų grandinė Pietų Europoje, Balkanuose, besidriekianti per Slovėnijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos ir Juodkalnijos valstybes (kartais priskiriama ir Albanija).
Kalnai tęsiasi apie 650 km palei Adrijos jūrą nuo Julijos Alpių šiaurės vakaruose iki Šiaurės Albanijos Alpių (jos kartais priskiriamos Dinarų kalnynui) pietuose.
Geologija
Dalmatijos pakrantėje stūksantys Dinarų kalnai sudaryti iš pilkšvų klinčių. Šiuose kalnuose iškrenta nemažai kritulių, todėl vanduo sunkiasi gilyn ir tirpina uolienas. Per ilgą laiką jose atsiranda plyšių, kuriems gilėjant bei platėjant formuojasi siauros bei ilgos karės. Besisunkiantis vanduo kartais suformuoja požemines ertmes. Jeigu į tokią ertmę įgriūva ją dengianti uolienų storymė, paviršiuje susidaro piltuvo pavidalo smegduobė. Ji gali būti kilometro pločio ir net 300 metrų gylio. Daugėjant smegduobių ir joms jungiantis, ilgainiui susidaro vonios pavidalo platūs duburiai su stačiais aštriabriauniais šlaitais. Tokie plokščiadugniai slėniai vadinami poljėmis ir gali apimti iki 100 km² plotą. Per tokį lauką paprastai teka upės. Sraunia vaga jos išteka iš kurio nors šlaito, vingiuoja lauku ir žemiausioje vietoje pradingsta oloje. Tokia vieta vadinama ponoru. Už daugelio kilometrų upės vėl gali atsirasti paviršiuje. Dėl suplautų sąnašų poljų dirvožemiai gana derlingi, taigi ūkininkai stengiasi įdirbti kiekvieną žemės lopinėlį. Daugiausia auginami kukurūzai ir kviečiai.
| ||||||