Dirmiškių piliakalnis

Dirmiškių piliakalnis
Kiti pavadinimai	Dirmiškių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, Strumpakalnis
Lokalizacija
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Alytaus apskritis
Savivaldybė:	Alytaus rajono savivaldybė
Seniūnija:	Miroslavo seniūnija
Gyvenvietė:	Dirmiškės
Piliakalnio ypatumai
Aukštis, m	5-7
Aikštelės apimtis, m	10 × 6
Priešpilis	gyvenvietė
Naudojimo laikotarpis	I tūkstm. pr. m. e. pabaiga – I tūkstm.
Žvalgymo metai	1954 m., 1972 m.
Tyrimo metai	1977 m., 1989 m., 2001 m.
Registrinės savybės
Statusas	Paminklas
Tipas	Piliakalnis, Gyvenvietė
Unikalusis objekto kodas	1851
Objekto kodas iki 2005-04-19	A78P
Objekto kodas iki 1990-12-28	AR60
Piliakalniai.lt informacija
Aprašymo nuoroda	Tinklalapis
Žemėlapio nuoroda	Žemėlapis
Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Dirmiškių piliakalnis ir pilkapynas (arba Strumpakalnis) yra Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dirmiškių kaimo, miške.

Piliakalnis

Piliakalnis, vadinamas Strumpakalniu – nupjauto kūgio formos kalva, apaugusi medžiais, yra 1,3 km į pietvakarius nuo kelio Pupasodis–Balkasodis, Dirmiškių miške, kvartalo Nr. 46 šiaurinėje dalyje, 0,1 km į pietryčius nuo kvartalinės proskynos, skiriančios kvartalus Nr 45 ir 46. Iš pietų juosia upelis, iš vakarų supa pelkė. Šlaitai statūs, 5–7 m aukščio, piliakalnis primena pasvirusį dubenį. Aikštelė ovali, apie 10 x 6 m dydžio, su 0,6 m storio kultūriniu sluoksniu. Aikštelę žiedu juosia 5 m (šiaurinėje pusėje) ir 2 m (pietinėje pusėje) aukščio pylimas, jo paviršiuje matyti akmenų.

2001 m. Alytaus kraštotyros muziejus piliakalnio vakarinėje papėdėje ištyrė (tyrėjas A. Puškorius) 12 m² plotą. Rastas apie 0,85 m storio kultūrinis sluoksnis su lipdyta brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi keramika, titnago skeltimis. Radiniai datuojami I tūkstantmečiu pr. m. e.-I tūkstantmečiu m.e.

Pilkapynas

Apie 1,4 km į pietvakarius nuo kelio Pupasodis-Balksodis, 0,3 km nuo piliakalnio į šiaurės vakarus, Dirmiškių miško kvartale Nr.45, 0,2 km į šiaurės vakarus nuo kvartalinės proskynos, skiriančios kvartalus Nr. 45 ir 46 yra pilkapynas, vadinamas Švedkapiais. Apardytas. Pilkapyne yra apie 13 m skersmens ir 0,5 m aukščio pilkapis su akmenų vainiku, dviejų pilkapių liekanos - akmenų vainikų fragmentai bei dviejų ištirtų pilkapių vietos.

Čia buvusius 2 pilkapius 1988-1989 m. ištyrė Alytaus kraštotyros muziejus (vadovas E. Svetikas). Jų sampilus juosė akmenų vainikai. Vieno pilkapio vainikas su vadinamaisiais priestatais. Rasti dviejų nedegintų mirusiųjų kapai su įkapėmis. Laidota iškastoje duobėje, kurios viršus apkrautas akmenimis ir supiltas sampilas. Įkapės: 2 geležiniai ietigaliai (vienas su užbarzdomis), įtveriamasis peilis, 2 poros pentinų, molinis puodelis. Pilkapiai datuojami III a.-IV a.

Pilkapyne yra 14 apskritų, 2–5 m skersmens ir 0,2-0,5 m aukščio ir viena pailga, 100 m ilgio, 3 m pločio ir 0,5 m aukščio akmenų krūsnis. 1983 m. ištirta (vadovas E. Svetikas) viena apskrita akmenų krūsnis, 1989 m. - pailgosios akmenų krūsnies 200 m² plotas. Manoma, kad jos susidarė įdirbant laukus.

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1954 m. ir pilkapyno tyrimus 1972 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1977 m. ir 1989 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus ir Alytaus kraštotyros muziejus.

Šaltiniai

• Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
• Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.