Ditva

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Ditva
Nemuno dešinysis intakas
Nemuno dešinysis intakas
Ilgis 91,2 km
Nuolydis 55 cm/km
Baseino plotas 176 km²
Vidutinis debitas 7,64 m³/s
Ištakos Tausiūnai
Žiotys Nemunas
Šalys Lietuva, Baltarusija

Ditva, brus. Дзітваupė Lietuvoje, Šalčininkų rajone, ir Baltarusijoje; Nemuno dešinysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 10010060.

Ilgis 91,2 km, iš jų ties Lietuvos - Baltarusijos siena 3,1 km, baseino plotas - 176 km², Lietuvoje 8 km². Prasideda Tausiūnų kaimo rytiniame pakraštyje, pamiškėje, ties Lietuvos - Baltarusijos siena, 7 km į pietryčius nuo Eišiškių[1]. Ištakų altitudė 169,6 m. Pačiame aukštupyje teka Baltarusijos pasieniu, toliau - Baltarusijos teritorija į pietus, žemupyje - į pietryčius. Aukštupyje daugiausia teka dirbamais laukais, toliau - miškingomis ir pelkėtomis vietovėmis. Įteka į Nemuną 691 km nuo jo žiočių, miške, 20 km į pietryčius nuo Lydos. Įtekėjimo altitudė 119 m.

Intakai: Kamenka, Asava, Niaškrupa, Krupka, Lidzeja (kairieji); Rodūnia, Načia, Čarniauka (dešinieji).

Aukštupyje upė užtvenkta, sudarytas Tausiūnų tvenkinys.

Aukštupyje ir vidurupyje vaga sureguliuota.

Vaga nuo ištakos iki Krupkos žiočių reguliuota (plotis 6–12 m), žemiau - labai vingiuota, dalijasi į protakas; natūralios vagos plotis 16-30, gylis 1-2,5 m. Vidutinis debitas žiotyse 7,64 m³/s.[2]

Didesnės gyvenvietės prie upės: Tausiūnai, Vaikūncai, Ditva, Mytai, Tarnova, Parėčėnai, Daržai.

Upėvardis neaiškios kilmės. Šaknis dit- kildinama nuo indoeuropiečių prokalbės *dei-, *dī- „švytėti, rodytis“ (plg. trak. Διτας, Διτα, alb. ditë „diena“ ir kt.).[3]

Šaltiniai

  1. maps.lt duomenys
  2. Algirdas Rainys. Ditva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 20 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.
  • Ресурсы поверхностных вод СССР. Описание рек и озёр и расчёты основных характеристик их режима. Т. 5. Белоруссия и Верхнее Поднепровье. Ч. 1–2. –Л., 1971.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 64% (+1897-0=1897 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – autorius ir redaktorius – 37% (+1094-48=1046 wiki spaudos ženklai).