Dmitrijus Ustinovas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dmitrijus Ustinovas
rus. Дми́трий Фёдорович Усти́нов
Marshal of the USSR 1988 CPA 6001.jpg
TSRS pašto ženklas D. Ustinovui atminti, 1988, Šablonas:ЦФА/Скотт

Gimė 1908 m. spalio 30 d.
Samaroje, Rusija
Mirė 1984 m. gruodžio 20 d. (76 m.)
Maskvoje

Veikla
tarybinis politinis ir karinis veikėjas, 19761984 m.- TSRS gynybos ministras. Tarybų Sąjungos maršalas

Dmitrijus Ustinovas (rus. Дми́трий Фёдорович Усти́нов; 1908 m. spalio 30 d. Samaroje, Rusija – 1984 m. gruodžio 20 d. Maskvoje) – tarybinis politinis ir karinis veikėjas, 19761984 m.- TSRS gynybos ministras. Tarybų Sąjungos maršalas.

Turinys

Išsilavinimas

  • Profesinė mokykla;
  • Leningrado karinis – mechanikos institutas (1934);
  • Maskvos N. Baumano vardo aukštoji technikos mokykla.

Kariniai laipsniai

Biografija

  • 1922–1923 – savanoris Raudonojoje armijoje;
  • 1923–1929 – šaltkalvis Balachino popieriaus kombinate, vėliau – Ivanove;
  • 1934 m. – Jūrų artilerijos MTI inžinierius, eksploatacijos ir bandymų biuro vadovas;
  • 1937 m. – gamyklos „Bolševik“ inžinierius – konstruktorius, vyr. konstruktoriaus pavaduotojas, gamyklos direktorius;
  • 1941–1953 – TSRS Ginkluotės liaudies komisaras, vėliau – ministras;
  • 1953–1957 – TSRS gynybinės pramonės ministras;
  • 1957–1963 – TSRS Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas, 1963–1965 m.- I-asis pirmininko pavaduotojas, TSRS Aukščiausiosios liaudies ūkio tarybos pirmininkas;
  • 1965–1976 – TSKP CK sekretorius;
  • 1976–1984 – TSRS Gynybos ministras.

Apdovanojimai

D. Ustinovas priklausė neoficialiam, „mažajam Politbiurui“, į kurį įėjo ypač įtakingi tuometinės TSRS vadovybės nariai: Leonidas Brežnevas, vyriausias ideologas ir antrasis žmogus partijoje ir valstybėje Michailas Suslovas, KGB pirmininkas Jurijus Andropovas, Užsienio reikalų ministras Andrejus Gromyka. Šiame žmonių rate buvo priiminėjami svarbiausi sprendimai, kuriuos vėliau formaliai patvirtindavo savo balsavimu visas Politbiuras. Taip atsitiko ir apsisprendžiant įvesti TSRS kariuomenę į Afganistaną.

Kitaip, nei dauguma tuometinių TSRS vadovų, buvo ypač energingas ir darbingas (nors miegodavo tik po 4 -4.5 val.), imlus naujovėms, labai greit spręsdavo valdymo klausimus.

Mirė nuo staigaus plaučių uždegimo, persišaldęs naujos karinės technikos demonstravimo metu. Palaidotas prie Kremliaus sienos Maskvoje.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: