Dmitrijus Ustinovas

Dmitrijus Ustinovas rus. Дми́трий Фёдорович Усти́нов
TSRS pašto ženklas D. Ustinovui atminti, 1988, Šablonas:ЦФА/Скотт
Gimė	1908 m. spalio 30 d. Samaroje, Rusija
Mirė	† 1984 m. gruodžio 20 d. Maskvoje
Veikla	tarybinis politinis ir karinis veikėjas, 1976—1984 m.- TSRS gynybos ministras. Tarybų Sąjungos maršalas

Dmitrijus Ustinovas (rus. Дми́трий Фёдорович Усти́нов; 1908 m. spalio 30 d. Samaroje, Rusija – 1984 m. gruodžio 20 d. Maskvoje) – tarybinis politinis ir karinis veikėjas, 1976–1984 m.- TSRS gynybos ministras. Tarybų Sąjungos maršalas.

Išsilavinimas

• Profesinė mokykla;
• Leningrado karinis – mechanikos institutas (1934);
• Maskvos N. Baumano vardo aukštoji technikos mokykla.

Kariniai laipsniai

• 1944 m. sausis – artilerijos generolas leitenantas;
• 1944 m. lapkritis – artilerijos generolas pulkininkas;
• 1976 m. balandis – armijos generolas;
• 1976 m. liepa – Tarybų Sąjungos maršalas.

Biografija

• 1922–1923 – savanoris Raudonojoje armijoje;
• 1923–1929 – šaltkalvis Balachino popieriaus kombinate, vėliau – Ivanove;
• 1934 m. – Jūrų artilerijos MTI inžinierius, eksploatacijos ir bandymų biuro vadovas;
• 1937 m. – gamyklos „Bolševik“ inžinierius – konstruktorius, vyr. konstruktoriaus pavaduotojas, gamyklos direktorius;
• 1941–1953 – TSRS Ginkluotės liaudies komisaras, vėliau – ministras;
• 1953–1957 – TSRS gynybinės pramonės ministras;
• 1957–1963 – TSRS Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas, 1963–1965 m.- I-asis pirmininko pavaduotojas, TSRS Aukščiausiosios liaudies ūkio tarybos pirmininkas;
• 1965–1976 – TSKP CK sekretorius;
• 1976–1984 – TSRS Gynybos ministras.

• 1927- TSKP narys, TSKP CK narys nuo 1952 m., 1965–1976 m. – kandidatas į TSKP CK Politinio biuro narius, года, nuo 1976 m. – Politinio biuro narys. TSRS Aukščiausiosios Tarybos II, IV–X šaukimų deputatas.

Apdovanojimai

• dukart Socialistinio darbo didvyris (1942, 1961)
• Tarybų Sąjungos didvyris(1978)
• 11 Lenino ordinų
• I laipsnio Suvorovo ordinas
• I laipsnio Kutuzovo ordinas
• Lenino premijos laureatas.

D. Ustinovas priklausė neoficialiam, „mažajam Politbiurui“, į kurį įėjo ypač įtakingi tuometinės TSRS vadovybės nariai: Leonidas Brežnevas, vyriausias ideologas ir antrasis žmogus partijoje ir valstybėje Michailas Suslovas, KGB pirmininkas Jurijus Andropovas, Užsienio reikalų ministras Andrejus Gromyka. Šiame žmonių rate buvo priiminėjami svarbiausi sprendimai, kuriuos vėliau formaliai patvirtindavo savo balsavimu visas Politbiuras. Taip atsitiko ir apsisprendžiant įvesti TSRS kariuomenę į Afganistaną.

Kitaip, nei dauguma tuometinių TSRS vadovų, buvo ypač energingas ir darbingas (nors miegodavo tik po 4 -4.5 val.), imlus naujovėms, labai greit spręsdavo valdymo klausimus.

Mirė nuo staigaus plaučių uždegimo, persišaldęs naujos karinės technikos demonstravimo metu. Palaidotas prie Kremliaus sienos Maskvoje.