Dobrudža

Istorinės Rumunijos regionai: Dobrogea
Šalis	Rumunija, Bulgarija
Tautos:	rumunai, bulgarai
Istorinės valstybės	Karvunos kng.
Miestai	Konstanca, Dobričius

Dobrudža (bulg. Добруджа, rumun. Dobrogea, gr. Δοβρουτσά) – istorinė sritis Europos pietryčiuose, tarp Dunojaus žemupio ir Juodosios jūros. Šiaurinė dalis, apie 15 000 km² priklauso Rumunijai, pietinė, apie 4 200 km² - Bulgarijai.

Didžiausi miestai: Konstanca (Rumunijoje), Dobričius, Silistra (Bulgarijoje).

Istorija

Dobrudža prieš mūsų erą

Iki XIV a. regiono istorija labiau susijusi su Bulgarijos istorija. Senovėje Dobrudžos teritorijoje gyveno trakai. VII a. - VI a. iki m.e. Juodosios jūros pakrantėje kolonijų įkūrė graikai, V a. atsikėlė skitai. Nuo I a. pr. m. e. iki m.e. vadinamoji Mažoji Skitija priklausė Romos imperijai, įėjo į Mezijos provinciją, nuo IV a. – Bizantijai, VII a. - XIV a. – Bulgarijai, XI a. - XII a. vėl Bizantijai.

XIV a. Antrosios Bulgarijos imperijos teritorijoje 1320 m. susikūrė autonomiška Dobroticos valstybė (iš čia pavadinimas). Tai buvo vienintelis valstybingumo periodas regiono istorijoje.

1388 m. kunigaikštystę užėmė Valakija, ir taip regionas buvo įtrauktas į Rumunijos istorijos orbitą. 1419 m. jį prisijungė Osmanų imperija, kuri valdė regioną tiesiogiai.

Po 1877-1878 m. Rusijos-Turkijos karo Berlyno kongreso (1878 m.) sprendimu šiaurinė dalis perduota Rumunijai, pietinė dalis-Bulgarijai. Po II Balkanų karo 1913 m. visa Dobrudža atiteko Rumunijai, o 1940 m. Bulgarijos ir Rumunijos sutartimi pietinė dalis grąžinta Bulgarijai. Dobrudžos rumunai perkelti į šiaurinę, bulgarai – į pietinę dalį. Nustatytą sieną patvirtino 1947 m. Paryžiaus taika.