Donata Bitinaitė
Teodora Danutė Ragelienė (Bitinaitė) | |
---|---|
| |
Gimė | 1938 m. sausio 5 d. Trakų rajono, Nečiūnų kaime |
Mirė | † 2015 m. gruodžio 30 d. Pakruojyje |
| |
Sutuoktinis(-ė) | Petras Ragelis |
Vaikai |
Laima, Vaida |
| |
Veikla | Pakruojo žemės ūkio technikume lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos dėstytoja
|
| |
Išsilavinimas | 1955 m. Linkuvos gimnazija |
Teodora Donata Bitinaitė-Ragelienė (g. 1938 m. sausio 5 d.Trakų rajono, Nečiūnų kaime – 2015 m. gruodžio 30 d. Pakruojyje) – Pakruojo žemės ūkio technikume lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos dėstytoja.
Teodora Danutė gimė Trakų rajono, Nečiūnų kaime, pradinės mokyklos mokytojo Broniaus Bitino, kilusio iš Linkuvos valsčiaus Pamūšio kaime, šeimoje. Motina – ūkininko dukra, šeimininkavo, augino ir auklėjo dukras Danutę ir Albiną.
Gyvenimo spalvos
Vasaros atostogas visada leisdavom gimtajame tėvų krašte – Pamūšio kaime. Trakų krašte gyveno neturtingi žmonės. Žemės nederlingos. Vaikai įsidėdavo pietums virtų bulvių. Rudenį ir pavasarį mokyklos suoluose neturtingieji sėdėdavo basi. 1941 m. birželio 13 d., kaip ir kasmet, buvome sugrįžę į Pamūšį atostogauti. Ir taip netyčia išvengėme kelionės pas baltąsias meškas. Sužinoję, kad nekviesti svečiai buvo atvykę mūsų tremti – į Trakų kraštą nebegrįžome. Karo metais tėvas dirbo Ūdekų pradžios mokykloje. Čia prasidėjo mano mokykliniai metai. Po karo persikėlėme į netoli Linkuvos esantį Megučionių kaimą. Pabaigusi čia pradinę, o po to Linkuvos vidurinę mokyklą įstojau į Šiaulių pedagoginį institutą Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą. Iš pradžių padirbėjau dirbti prie Mūšos buvusiose Dvariūkų mokykloje ir Petrašiūnų septynmetėje mokykloje. 1961 m. įsidarbinau Pakruojo žemės ūkio technikume lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos dėstytoja. Įspūdingi buvo pirmieji darbo metai. Džiaugiausi, kad patekau į jauną draugišką kolektyvą. Mokiniams krūvis buvo nemažas. Per pertraukas dėstytojų kambaryje vyravo teigiamos emocijos: humoras, dainos, juokas. Supratau, kad su daina geriau gyventi. Dainavau chore, duete, kvartete. sėkmingai dalyvavome visos respublikos technikumų meno saviveiklos apžiūrose. Paukšteliai susisukę lizdus nustoja čiulbėti. Atėjo laikas ir mums kurti šeimas, auginti vaikus. Čia sutikau gyvenimo draugą Petrą Ragelį, baigusį Kauno veterinarijos akademiją ir atvykusi dėstyti į technikumą. Užauginom dvi dukras Laimą ir Vaidą. Abi gyvena ir dirba Vilniuje. Paskutinieji dvidešimtieji metai, 1979 m. Pakruojo žemės ūkio technikume buvo sunkiausi. Du kursus baigę mano auklėtiniai atiteko Šeduvos žemės ūkio technikumui. Aš buvau perduota Pakruojo švietimo skyriaus žinion ir nukreipta į Pakruojo neakivaizdinę vakarinę mokyklą. Dirbau metodininke ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Ir vėl patekau į gerą kolektyvą. Po penkerių metų, sumažėjus mokinių skaičiui, perėjau dirbti į mokyklų filmoteką. 1993 m. išėjau į pensiją. „Gyvenimas, tai didelis stebuklas, kurį suvokti ne visada gali“ (Eduardas Selelionis) Teodora Danutė |