Dortmundas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dortmundas
(kirč. Dòrtmundas)
vok. Dortmund
   Coat of arms of Dortmund.svg   
Dortmund City.jpg

Dortmundo panorama


Dortmundas
51°31′0″N 7°28′0″E / 51.51667°N 7.46667°E / 51.51667; 7.46667 (Dortmundas)Koordinatės: 51°31′0″N 7°28′0″E / 51.51667°N 7.46667°E / 51.51667; 7.46667 (Dortmundas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Vokietija
Žemė: Vėliava Šiaurės Reinas-Vestfalija
Regionas: Arnsbergo
Gyventojų: 586 909 (2007 m.)
Plotas: 280,31 km²
Tankumas (2007): 2 094 žm./km²
Altitudė: 76 m
Pašto kodas: 44135–44388
Tel. kodas: 0231, 02304
Tinklalapis: www.dortmund.de
Commons-logo.svg Vikiteka: DortmundasVikiteka
Kirčiavimas: Dòrtmundas

Dortmundas – miestas Vokietijos šiaurės vakaruose, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, Ruro anglių baseino rytuose, į rytus nuo Eseno; priklauso Reino-Ruro aglomeracijai.

Turinys

Istorija

Pirmą kartą gyvenvietė Throtmanni minima 885 m. Nuo 1220 m. iki 1803 m. laisvasis imperijos miestas, vienas Hanzos sąjungos miestų. Dortmundo pirkliai kūrėsi ir Klaipėdoje, kuriai 1254 m. suteikta Dortmundo teisė. Miestas smuko per Trisdešimties metų karą. XIX a. pradėta kasti geležies rūda ir akmens anglis. Miestas vėl pradėjo plėstis, tapo vienu svarbiausiu Ruro pramonės regiono centrų. Per Antrąjį pasaulinį karą Sąjungininkų labai bombarduotas.

Ekonomika

Yra uostas prie Dortmundo-Emso kanalo, tarptautinis Dortmundo oro uostas. Išplėtota juodoji metalurgija, kasybos mašinų, staklių, alaus pramonės įrangos gamyba, kokso chemijos, elektronikos, maisto pramonė. Dortmundas – vienas svarbiausiu alaus gamintojų Europoje.

1966 m. įkurtas Dortmundo universitetas. Veikia 12 mokslinių tyrimų institutų, tarp jų – Makso Planko molekulinės fiziologijos institutas, Gerontologijos, Spektrochemijos ir taikomosios spektroskopijos institutai. Veikia filharmonija, teatrai, muziejai, tarp jų 1910 m. įkurtas Gamtos istorijos muziejus, Ostvalio (XX a. meno), Vestfalijos pramonės muziejai. Yra Zoologijos ir botanikos sodai. 1974 m. pastatytas vienas didžiausių (82 932 vietų) šalies futbolo stadionas.[1]

Architektūra

Šv. Bonifaco bažnyčia
  • Pilis (XVI–XVII a.).
  • Bažnyčios:
    • Marijonų (pastatyta apie 1220 m., presbiterija 1360 m., altoriuje dail. K. von Soesto triptikas, apie 1420 m.),
    • Šv. Reginaldo (XIII a. – XV a., bokštas 1701 m.)
    • Šv. Jono Krikštytojo (XVI a. , altoriuje dail. D. Baegerto triptikas, 1475 m.)
    • Šv. Petro (XIV a., išliko VIII a. koplyčios pamatai)
    • Pauliaus Gerhardto (1950 m., archit. O. Bartningas)
    • Šv. Bonifaco (1954 m., archit. E. Steffannas)
  • Pramonės įmonių ir darbininkų gyvenamųjų namų kompleksas (XIX a. – XX a., archit. B. Moringas, R. Kronas; dabar dalyje jo – muziejus).

Lietuviai

Apie 1880 m. Dortmunde apsigyveno lietuvių, daugiausia iš Mažosios Lietuvos. Daugiau lietuvių atvyko po 1900 m. Dauguma jų dirbo kasyklose. Dalis emigravo į Didžiąją Britaniją ir JAV, grįžo į Lietuvą. Po pirmojo pasaulinio karo gyveno apie 2000 lietuvių. 1921 m. J. Brakšio iniciatyva įkurta Dortmundo lietuvių draugija, su pertrauka veikusi iki 1952 m., rengusi sueigas, kaupusi biblioteką, turėjusi saviveiklos trupę. 1932 m. Kazys Alminas suorganizavo lietuvių kalbos kursus. 1951 m. atsikėlė dar kelios lietuvių šeimos. Iki XX a. pab. veikė Vokietijos lietuvių bendruomenės Dortmundo apylinkė.

Sportas

Mieste 1974 m. vyko X pasaulio futbolo čempionatas, o 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionatas. Stipriausia komanda yra BV Borussia Dortmund.

Šaltiniai

  1. Dortmundas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 92 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Nuorados



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: