Dotnuva

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dotnuva
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
Dotnuva007.JPG
Dotnuvos bažnyčia

Dotnuva
55°21′58″N 23°53′13″E / 55.366°N 23.887°E / 55.366; 23.887 (Dotnuva)Koordinatės:55°21′58″N 23°53′13″E / 55.366°N 23.887°E / 55.366; 23.887 (Dotnuva)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija: Dotnuvos seniūnija
Gyventojų: 687 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Dotnuvà
Kilmininkas: Dotnuvos̃
Naudininkas: Dótnuvai
Galininkas: Dótnuvą
Įnagininkas: Dótnuva
Vietininkas: Dotnuvojè
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: DotnuvaVikiteka

Dotnuva – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, šalia kelio  144  JonavaKėdainiaiŠeduva , į šiaurės vakarus nuo Kėdainių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Dotnuva linijinio, miestams nebūdingo plano.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, pastatyta 1810 m.
Havezate 0gr.gif Dotnuvos dvaras, išlikę XX a. pradžios statiniai
Dotnuvos malūnas su XVIII a. olandiškomis girnomis.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Dotnuvos pagrindinė mokykla
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-58057)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Miestelis išsidėstęs Vidurio Lietuvos žemumoje. Dotnuvoje vidutiniškai iškrenta mažiausiai Lietuvoje kritulių per metus – 572 mm [4]. Tai lemia pavėjinė padėtis Žemaičių aukštumos atžvilgiu.

Rytiniu miestelio pakraščiu Dotnuvėlės upė daro kilpą, kurioje įrengtas nedidelis tvenkinys. 4 km nuo miestelio yra Dotnuvos geležinkelio stoties gyvenvietė, susiformavusi Dotnuvos konurbacija.

Miestelio parke kasmet švenčiamos Joninės. Čia trykšta šaltinis, kuris veržiasi iš Gėlainių kaimo požeminio ežero. Vanduo yra labai skaidrus, be kenksmingų priemaišų.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png AKADEMIJA – 4 km Blank-50px.png
Valučiai – 3 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Aušra – 1 km
Ąžuolaičiai – 4 km
KĖDAINIAI – 11 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Dotnuva OpenLayers žemėlapyje
Dotnuva TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Įmonė „Dotnuvos projektai“

Gyvenvietė (Datinen) minima nuo XIV a. – 1372 m. minimas Dotnuvos valsčius. 1545 m. minimas Dotnuvos dvaras dabartinio Akademijos miestelio vietoje, 1568 m. – Dotnuvos kaimas. Dotnuvos dvare 1572 m. leista steigti miestelį, rengti du savaitinius turgus ir dvi metines muges. 1582 m. Dotnuva vadinama miesteliu.

Prieš 1636 m. pastatyta Dotnuvos bažnyčia; kitą medinę bažnyčia 1672 m. pastatydino bajorai Mlečkos. 1701 m. Bžostovskių iniciatyva įsteigtas Dotnuvos bernardinų vienuolynas. 1637 m. Dotnuva gavo miesto teises. 1777 m. karalius Stanislovas Augustas suteikė privilegiją rengti vieną savaitinį turgų ir keturias metines muges.

17731810 m. vienuoliai pastatė mūrinę, vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčią. 1796 m. prie vienuolyno įsteigta pirmoji triklasė mokykla. Joje 1803 m. mokėsi 187, 1817 m. – 266, 1822 m. – 276, 1828 m. – 177 mokiniai. Mokykla greitai pertvarkyta į penkių klasių mokykla. 18031835 m. veikė apskrities mokykla.

1810 m. pastatyta mūrinė bažnyčia ir Dotnuvos bernardinų vienuolynas. Vietos bernardinai aktyviai dalyvavo 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose. Vyresnysis kunigas A. Daukša buvo vienas 1831 m. sukilimo vadų. Už tai caro valdžia 1835 m. uždarė vienuolyno mokyklą, o 1864 m. – vienuolyną; du vienuoliai ištremti į Sibirą, vienas uždarytas į kalėjimą.

1844 m. įsteigta realinė dviklasė mokykla. 1849 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 19491956 m. septynmetė, nuo 1956 m. vidurinė mokykla, nuo 1996 m. – Dotnuvos pagrindinė mokykla.

1821, 1833, 1896 m. ir 1911 m. Dotnuva degė. XIX a. pabaigoje ties miesteliu buvo nutiestas Liepojos-Romnų geležinkelis. Apie 1908 m. įsteigta kooperatinė pieninė. Dotnuvos dvare 1911 m. įsteigta vidurinė žemės ūkio mokykla, 19191922 m. veikė vidurinė žemės ir miškų ūkio mokykla, 19221927 m. Dotnuvos žemės ūkio technikumas, 1924 m. įsteigta Dotnuvos žemės ūkio akademija, kuri 1945 m. perkelta į Kauną.

XX a. 1-ojoje pusėje veikė du malūnai, odų dirbtuvė, 8 krautuvės. 1923 m. 49 technikumo šauliai dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1937 m. įsteigta biblioteka.

1941 m. iš Dotnuvos į Sibirą ištremta 21, 1948 m. ir 1951 m. – 17 žmonių. Po Antrojo pasaulinio karo Dotnuvos apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanai, žuvusiesiems 1991 m. Dotnuvos kapinėse pastatytas paminklas.

1947 m. vasario 26 d. Dotnuvoje įkurtas pirmasis Lietuvos kolūkis, pavadintas M. Melnikaitės vardu; jį įkūrė 8 šeimos. 19471992 m. Dotnuva buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. [7] 1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės.

1990 m. bernardinų vienuolyno vietoje įkurtas kapucinų vienuolynas, kurį laiką jam vadovavo tėvas Stanislovas.[8] 1996 m. balandžio 11 d. Vyriausybės nutarimu Dotnuvos miestas pervadintas Dotnuvos miesteliu atsižvelgiant į Kėdainių rajono tarybos teikimą ir Dotnuvos gyventojų pasiūlymus.[9]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1372 m., XVI a. Dotnuvos valsčiaus centras
19181950 m. Kėdainių apskritis
19501953 m. Dotnuvos apylinkės centras Dotnuvos rajono centras Šiaulių sritis
19531959 m.
19591995 m. Kėdainių rajonas
1995 Dotnuvos seniūnijos centras Kėdainių rajono savivaldybė Kauno apskritis


Pavadinimo kilmė

Buvusi lentpjūvė

Nors lotyniškuose raštuose 1382 m. minima forma Datinen, tačiau vėlesnė vyraujanti forma buvo Dotnava [10] (vartota iki 1925 m.). Anksčiau šiuo vardu vadinosi ir šalia miestelio pratekanti upė – Dotnuvėlė, tad manoma, kad miestelio pavadinimas kilo nuo upėvardžio ir yra vandenvardinis vietovardis.[11]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1865 m.*[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[12] 1970 m.sur.
432 494 616 491 1 135 1 008
1974 m.[13] 1976 m.[14] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
1 200 1 200 990 867 775 687
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Šaltiniai

  1. Dotnuva. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Датновъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 14 psl. (rus.)
  4. Krituliai. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 71 psl.
  5. Dotnuva maps.vlasenko.net
  6. Dotnuva loadmap.net
  7. Vincas Brazauskas. Dotnuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 95 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  8. Kapucinų vienuolynas
  9. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=26664&p_query=&p_tr2=2
  10. http://lithuanianphilately.com/postal-history/dotnuva.html
  11. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 59–60 psl.
  12. Dotnuva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 420 psl.
  13. Dotnuva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio. - 148 psl.
  14. Dotnuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 444 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 61 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: