Douglas Rayner Hartree

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Douglas Hartree)

Daglas Reineris Hartris (angl. Douglas Rayner Hartree, 1897 m. kovo 27 d. – 1958 m. vasario 12 d.) – anglų matematikas ir fizikas, mokslų daktaras. Labiausiai žinomas už skaitmeninės analizės vystymą ir jos taikymą atomo fizikoje.

Biografija

Ankstyvieji metai

Daglas Hartris gimė Kembridže, Didžiojoje Britanijoje. Tėvas Viljamas Hartris (William Hartree) buvo inžinerijos lektorius Kembridžo universitete, o mama, Eva Reiner (Eva Rayner) buvo Tarptautinės moterų tarybos (angl. International Council of Women) prezidentė. Vienas iš Hartrio senelių buvo žinomas rašytojas Samuel Smiles. Daglas buvo vyriausias iš trijų sūnų, tačiau jo broliai mirė dar vaikystėje.

Mokėsi Kembridžo Šv. Jono koledže, kurias nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Tuomet jis Archibald Hill dėka prisijungė prie mokslininkų grupės, dirbančios prie priešlėktuvinės balistikos. Čia įgijo žymių įgūdžių ir susidomėjo praktiniais skaičiavimais bei skaitmeniniais metodais.

Hartrio ir Foko metodas

Pagrindinis straipsnis – Hartrio ir Foko metodas.

Po karo Hartris grįžo į Kembridžą. 1921 m. vizitas pas Nilsą Borą pastūmoėjo Daglą savo skaitmeninės analizės žinias sprendžiant diferencialines lygtis pritaikyti atomų banginėms funkcijoms skaičiuoti. 1926 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją. Toliau taikė savo žinias kvantinės mechanikos problemoms spręsti, taip išplėtodamas metodą, dabar vadinamą Hartrio ir Foko metodu, ir įgalinęs vykdyti tokius skaičiavimus, kurie anksčiau buvo sunkiai įveikiami.

Metai Mančesteryje

1929 m. buvo paskirtas į Mančesterio universiteto Taikomosios matematikos Bėjerio kėdę (angl. Beyer Chair, tam tikras profesoriaus statusas Mančesterio universiteto Matematikos mokykloje). 1933 m. lankėsi pas Vannevar Bush Masačuseto technologijos institute ir tiesiai iš pirmų rankų mokėsi apie jo diferencialinį analizatorių. Grįžęs į Mančesterį Hartris nusprendė iš „Meccano“ konstruktoriaus (metalinių juostelių, plokštelių su varžtais ir kt. konstruktorius) pasigaminti savo analizatorių. Matydamas savo skaitmeninių metodų naudojant analizatorių potencialą, įtikino serą Robert McDougall finansuoti sudėtingesnės mašinos konstravimą, kuri buvo surinkta padedant sunkiosios elektros technikos įmonei Metropolitan Vickers.

Pirmieji mašinos pritaikymai atspindėjo Hartrio susidomėjimą geležinkeliais: jis sudarė Londono Midland ir Scottish geležinkelio tvarkaraščius. Vėliau analizatorius buvo panaudotas balistikoje ir kituose kariniuose skaičiavimuose.

Vėlyvieji metai

Į teorinė fiziką Hartris įsitraukė 1937 m. Aktyviai dirbo prie valdymo sistemų kūrimo ir buvo įtrauktas į pirmuosius skaitmeninių kompiuterių panaudojimus.

Paskutinė mokslininko doktorantė Charlotte Froese Fischer tapo įžymia tuo, jog išvystė ir įgyvendino daugiakonfigūracinį Hartrio ir Foko artinį atomo struktūros skaičiavimams bei už teorinę prielaidą, jog egzistuoja neigiamas kalcio jonas.

Daglas Hartris mirė Kembridžo Addenbrooke ligoninėje dėl širdies nepakankamumo.

Įvertinimas

Bibliografija

  • Hartree, D. R. Calculating Machines: Recent and Prospective Developments and their Impact on Mathematical Physics. 1947.
  • Hartree, D. R. Calculating Instruments and Machines. 1950 (perleista 1984). ISBN 0-262-08147-4
  • Hartree, D. R. Numerical Analysis. 1952. ISBN 0-19-853111-7


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+36-0=36 wiki spaudos ženklai).