Drebulė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie ežerą žr. Epušė (ežeras).
Populus tremula
Drebulė (Populus tremula)
Drebulė (Populus tremula)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Dilleniidae)
Šeima: Gluosniniai
(Wikispecies-logo.svg Salicaceae)
Gentis: Tuopa
(Wikispecies-logo.svg Populus)
Rūšis: Drebulė
(Wikispecies-logo.svg Populus tremula)

Drebulė (arba epušė; lot. Populus tremula, angl. Aspen, vok. Espe) – gluosninių (Salicaceae) šeimos iki 35 m aukščio ir 1 m skersmens medis su retoka laja.

Turinys

Požymiai

Drebulės požymiai
Lapų dimorfizmas (kairėje – ankstyvieji, dešinėje – vėlyvasis)

Mediena ir žievė

Žievė pilka arba pilkai žalia, vėliau suaižėja ir patamsėja. Mediena lengva, minkšta, naudojama degtukų ir celiuliozės pramonei, stogų skiedroms.

Lapai ir pumpurai

Pumpurai smailūs, lipnūs, pliki arba plaukuoti. Lapai beveik apvalūs, su 3–5 pagrindinėmis gyslomis. Lapkočiai suplokštėję, todėl lapas juda ir nuo lengvo vėjo pūtimo.

Galimi dviejų tipų pumpurai (žieminiai ir vasariniai) ir dvi lapų formos ("ankstyvieji" ir „vėlyvieji“). Žieminis pumpuras turi visas pagrindines dalis jau rudenį, pavasarį lapas tik užauga. Tokiam lapui visada būdinga „ankstyvoji“ morfologija. Vasarinių lapų pumpurai gali formuotis ir augti tuo pat metu. Toks lapas forma skiriasi nuo „ankstyvojo“, bei turi šiam nebūdingus pakraštinius dantelius su liaukelėmis. Tačiau „ankstyvieji“ lapai gali išaugi ir iš vasarą susiformavusių pumpurų. Gebėjimas auginti „vėlyvuosius“ lapus su amžiumi mažėja, senų medžių daugelis lapų (taip pat ir vasarą susiformavę) būna „ankstyvieji“. [1]. Todėl „vėlyvieji“ lapai dar kartais vadinami juveniliniais.

Dauginimasis

Žiedai susitelkę į plaukuotus žirginius, žydi balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje, dvinamiai. Praėjus mėnesiui po žydėjimo prinoksta galvenos. Dauginasi taip pat ir šakninėmis atžalomis kurios išauga net iki 40 metrų atstumu nuo tėvinio augalo.[2].

Ekologija

Šviesomėgis augalas. Drebulė prisitaikiusi pakelti ilgas, šaltas žiemas bei trumpas vasaras. Europoje ir Azijoje taip pat paplitęs jos hibridas su baltąja tuopa (pilkoji tuopa). Augalas turi elniams neskanių medžiagų todėl šių žvėrių apgraužiamas rečiau. Drebulę dažnai užpuola drebulinė pintis.

Paplitimas

Auga miškuose, sodybose, paupiuose, miestuose. Lietuvoje gausiausiai auga Vidurio žemumoje, o rytuose, pietuose ir pajūryje retesnė. Sudaro mišrius medynus su beržais, eglėmis, ąžuolais, pušimis, uosiais arba auga grynais drebulynais. Auga įvairiuose dirvožemiuose, bet dažniausiai derlinguose ir vidutinio derlingumo drėgnokuose priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose[3].

Šaltiniai

  1. Jones R. Jones, George A. Schier. Aspen: Ecology and management in the western United states.
  2. Rushforth, K. (1999). Trees of Britain and Europe. Collins ISBN 0-00-220013-9.
  3. Drebulė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 454 psl.

Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Drebulė – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka

Galerija


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: