Dubenkaulis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:
Dubenkaulio kaulėjimas
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Enciklopedijos projekte.

Dubenkaulis (lot. os coxae) - tai stambiausias apatinių galūnių porinis plokščiasis kaulas, kuriuo kojos laisvoji dalis siejasi su ašinių griaučių apačia. Abiejų pusių dubenkauliai priekyje susijungia kremzle, o užpakalinėje pusėje tarp jų įsiterpia trikampio formos kryžkaulis, os sacrum, su kuriuo dubenkauliai sudaro kaulinį dubenį, pelvis.


Dubenkaulio dalys

  • Į viršų nukrypęs klubakaulis, os ilii
  • Žemyn nukrypęs sėdinkaulis, os ischii
  • Į priekį atsigrežęs gaktikaulis, os pubis


Visų trijų kaulų sąaugoje išoriniame kaulo paviršiuje yra gyli gūžduobė, acetabulum, į kurią įsistato šlaunikaulio galva. Gūžduobę apriboja gūžduobės kraštas, limbus acetabuli, o kraštą supa storas kaulo velenas, kuris gūžduobės centro link tolydžio plonėja. Gūžduobės centras, giliausia jo vieta, vadinama gūžduobės įduba, fossa acetabuli. Ją juosia sąnarinis pusmėnulio formos delčinis paviršius, facies lunata. Ten, kur nesusieina pusmėnulio ragai, lieka gūžduobės įlanka, incisura acetabuli. Žemiau ir į priekį nuo gūžduobės žiojėja didžiulė užtvarinė anga, foramen obturatum. Iš priekio ir apačios užtvarinę angą riboja sėdinkaulinė galktikaulio šaka, ramus ischiopubicus, kuri iš esmės yra per vidurį suaugusi sėdinkaulio šaka, ramus ossis ischii, ir apatinė gaktikaulio šaka, ramus inferior ossis pubis.

Klubakaulis

Sudaro:

  • Kūnas, corpus ossis ilii
  • Klubakaulio sparnas, ala ossis ilii
    • Dygliai, spinae
    • Paviršiai

Klubakaulio kūnas įeina į gūžduobės sudėtį. Plokštėdamas į viršų kūnas pereina į klubakaulio sparną.

Sparnas viršuje baigiasi klubine skiautere, crista iliaca, kuri apčiuopiama pilvo šone. Skiauterės išorėje yra žymi išorinė linija, labium externum. Skiauterė priekyje pereina į priekinį sparno kraštą, o užpakalinėje pusėje - į užpakalinį. Juose yra po dvi ataugas, kurios vadinamos pagal tai, kaip išsidėsčiusios.

Pirkiniame krašte viena jų guli aukščiau - tai priekinis viršutinis klubakaulio dyglys, spina iliaca anterior superior. Kita atauga guli žemiau, todėl vadinama priekiniu apatiniu klubakaulio dygliu, spina iliaca anterior inferior. Užpakalinėje briaunoje yra analogiškos ataugos: užpakalinis viršutinis klubakaulio dyglys, spina iliaca posterior superior, ir užpakalinis apatinis klubakaulio dyglys, spina iliaca posterior inferior. Po pastaruoju dygliu prasideda didžioji sėdimoji įlanka, incisura ischiadica major.

Sparną sudaro du paviršiai: vienas yra sėdmeninis paviršius, facies glutea, kitas - kryžmeninis dubens paviršius, facies sacropelvica. Sedmeninį paviršių sudaro trys šiurkštumos: užpakalinė sėdminė linija, linea glutea posterior, priekinė sėdmeninė linija, linea glutea anterior, ir apatinė sėdmeninė linija, linea glutea inferior. Ausinis paviršius, facies aurikularis, susineria su kryžkaulio šoninės dalies tokiu pačiu paviršiumi, kartodamas jo reljefą. Už jo esančią įdubusią klubakaulio šiurkštumą, tuberositas iliaca, stiprus kryžminis klubo raištis susieja su kryžkaulio šiurkštuma.

Sėdinkaulis

Sudaro:

  • Kūnas, corpus ossis ischii
  • Sėdinkaulio šaka, ramus ossis ischii

Kūno drūtgalys įeina į gūžduobės sudėtį. Ta vieta, nuo kurios kaip kablys užlinksta sėdynkaulio šaka, vadinama sėdimuoju gumburu, tuber ischiadicum. Kūno užpakaliniame paviršiuje kyšo gana ryškus sėdimasis dyglys, spina ischiadica. Jis skiria aukščiau gulinčią didžiąją sėdimąją įlanką, incisura ischiadica major, nuo žemiau esančios seklios mažosios sėdimosios įlankos, incisura ischiadica minor. Kūno priekinė briauna sudaro užtvarinės angos, foramen obturatum, užpakalinį kraštą.

Sėdinkaulio šaka jungiasi su gaktikaulio apatine šaka.

Gaktikaulis

Sudaro:

  • Kūnas, corpus ossis pubis
  • Viršutinė šaka, ramus superior ossis pubis
  • Apatinė šaka, ramus inferior ossis pubis

Stambus kūnas įeina į gūžduobės sudėtį, ten suauga su klubakaulio ir sėdynkaulio kūnais. Ten, kur suauga klubakaulio ir gaktikaulio kūnai, virš gūžduobės matyti aptaki klubinė gaktos pakyla, eminentia iliopubica. Kūno apačia riboja užtvarinę angą iš viršaus ir užpakalio.

Viršutinė gaktikaulio šaka prasideda nuo kūno ir laibėdama eina kitos pusės gaktikaulio viršutinės šakos link. Viršutinis jos kraštas aštrus, tai gaktikaulio skiauterė, pecten ossis pubis. Medialinėje pusėje užlinkdama sudaro gaktinį gumburėlį, tuberculum pubicum. Apatinis kraštas riboja užtvarinę angą iš viršaus, todėl vadinamas užtvarine skiautere, crista obturatoria, kurios medialinis galas šiek tiek sustorėja, ir virsta priekiniu užtvariniu gumburėliu, tuberculum obturatorium anterius. Už jo skersine kryptimi ir šiek tiek atgal šakos apačia driekiasi užtvarinė vaga, sulcus obturatorius. Ją iš užpakalio riboja užpakalinis užtvarinis gumburėlis, tuberculum obturatorium posterius.

Apatinė gaktikaulio šaka kampu užlinksta atgal ir žemyn nuo viršutinės ir driekiasi sėdynkaulio šakos link. Jų sąaugos vieta kartais pastebima kaip neryškus sustorėjimas. Gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų jungties vietoje yra sąvaržinis paviršius, facies symphysialis, kuris jungiasi su tokiu pat priešingos pusės laukeliu ir sudaro gaktos sąvaržą, symphysis pubica.

Informacijos šaltiniai

ŽMOGAUS ANATOMIJA, I tomas - G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, 664 p.



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+6480-0=6480 wiki spaudos ženklai).