Dubstep

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Dubstep yra elektroninės šokių muzikos žanras, kilęs iš Londono, UK garage stiliaus. Toks žanro pavadinimas buvo „nukaltas“ kompanijos - Ammunition Promotions. Muzikiniu atžvilgiu, dubstep išsiskiria niūria nuotaika, praretėjusiu ritmu, pagrindinis akcentas yra bosas (bass – angl.). Kamerinėje aplinkoje, dubstep pradėjo plisti 2005 metų pabaigoje - 2006 metų pradžioje ir internete, kuriame intensyviai kuriami dubstep forumai, muzikos siuntimaisi bei blog'ai (gutterbreakz), leido jam prigyti ir platesnėse masėse. Taip pat, šį žanrą palaikė avangardinis muzikos žurnalas The Wire bei publikacijos muzikos svetainėje Pitchfork Media. Susidomėjimas šiuo žanru dar labiau išaugo po to, kai BBC Radijo 1 DJ Marija Ana Hobs (Mary Anne Hobbs) pradėjo populiarinti jį, 2006 m. sausį paleidusi radijo laidą, kuri vadinosi „Dubstep Warz“ ("Dubstep Karai").

Charakteristika

Ankstyvasis dubstep buvo daugiau eksperimentinis UK garage mėginimas integruoti tam tikrus sub-žanrus (tokius kaip grime) į Pietų Londone paplitusį 2-step „du žingsniai“. Dubstep žanro pagrindas paprastai yra instrumentinis. Kaip ir anksčiau minėtas UK garage hibridas grime [gaim], dubstep ne retai yra „tamsios“ nuotaikos; dažniausiai garso takeliai naudoja minorinį raktą ir disonansą.

Kitas dažnai sutinkamas, išskirtinis dubstep bruožas – pavienių garsų, populiarių muzikos pavyzdžių vartojimas, retas ritmas bei visur esantis žemi dažniai (žemiau 90Hz). Daugumos autorių kūriniuose, žinoma, pasitaiko ir kitų stilių - techno, reggae, klasikinės - muzikos įtakos.

Ritmas

Dubstep ritmas sinkopinis, šokinėjantis. Tempo diapazonas beveik visada išlieka toks pats - tarp 138bpm ir 142bpm. Tipiškas dubstep ritmas yra visiškai priešingas septintame dešimtmetyje suformuotam ritmo šablonui - 4/4 (four - to - the floor) – turinčiam įtakos daugeliui muzikos rūšių, tarp jų ir elektroninei. Vietoje to, dubstep atlikėjai yra linkę viską „suplakti“; sukuriamas šablonas, kurio tempas gali būti perpus lėtesnis nei kūrinio visumos. Iliuzija, kad kūrinio tempas yra perpus ilgesnis, atsiranda naudojant įvairius, skirtingų muzikinių parametrų elementus. Sakykim žemų dažnių liniją („bassline“ – angl.)

Žemi dažniai ir plokštelės atsukimas

Daugelis dubstep atlikėjų, kūrinio viduryje naudoja iliuziją, kad jis jau baigėsi, paveldėtą iš Drum and bass žanro, bet vietoje to, muzika sugrįžta su dar didesniu trenksmu, sukeldama auditorijai ekstazę. Po tokios savotiškos tylos sugrįžimą palydi vienas iš sub - žanrų.

Plokštelės atsukinėjimas (rewind angl. dar žinomas kaip reload)yra dar viena dubstep DJ naudojama technika. Sakykim, populiari ir žinoma auditorijai daina, todėl, sistemingai, ją ar tam tikrą jos ištrauką, kartojant, kūrinys įgauna dinamikos, gyvumo. Be to, tai nulemia ir tolimesnį viso kūrinio populiarumą (priklausomai nuo pasirinktos dainos elemento); tokia technika atkeliavo iš Dub Reggae žanro, kuris naudojamas UK garage ir „Jungle nights“.

Struktūra

Pirmieji dubstep įrašai savo struktūrą paveldėjo iš Drum and Bass: įžanga, pagrindinė sekcija, kuriai būdingi tylos momentai, vidurinioji dalis, vėliau vėl pagrindinė dalis su jai būdingais tylos momentais, ir pabaiga (intro, main section, middle section, main section, outro angl.). Tai gana pastovi struktūra, kuri retai kada kinta.

Žinoma, dabartinis dubstep gerokai skiriasi nuo savo pirmtako. Nors struktūra yra pastovi, visada atsiranda variacijų, kurios po truputį keičia nusistovėjusias normas.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+5252-24=5228 wiki spaudos ženklai).