Dunojaus kultūra
Dunojaus kultūra arba Balkanų-Dunojaus kultūros – neolito ir eneolito archeologinė kultūra, paplitusi prie Dunojaus vidurupio ir aukštupio.
Kultūra
Dunojaus kultūrų terminas plačiai vartotas iki XX a. devintojo dešimtmečio vidurio ankstyviausioms Europos žemdirbių kultūroms apibūdinti. Iš pradžių buvo skiriami 4, vėliau 2 (tik pirmieji) Dunojaus kultūrų laikotarpiai: pirmuoju (nuo 5300 m. pr. m. e.) laikotarpiu tarp Dniestro ir Reino bei dab. Serbijos ir Juodkalnijos bei Belgijos teritorijose buvo paplitusi vientisa kultūra. Žmonės kūrėsi laikinose gyvenvietėse; rasta medinių stulpinės konstrukcijos ilgųjų pastatų liekanų. Vertėsi plėšinine lydimine žemdirbyste, naudojo pleištinius akmeninius kirvius. Šiam laikotarpiui būdinga linijiniu juostiniu ornamentu puošta keramika, dvigeldžių moliuskų dygliuočių kriauklės. Dirvą nualinę žmonės keldavosi kitur, vėliau grįždavo. Gyvenvietes atstatydavo, rasti keli kultūriniai sluoksniai.
V-ojo tūkstantmečio pr. m. e. viduryje (antrasis laikotarpis) radosi regioninių ypatumų - statyti trapecijos formos ilgieji pastatai, paplito brūkšnių ir brūkšnelių linijomis puošti indai. Dunojaus kultūra ėmė plisti į vakarus; Reino-Dunojaus aukštupio baseine susiklostė Roseno kultūra ir Finkelšteino kultūra, o prie Dunojaus vidurupio ir žemupio - linijinės juostinės keramikos kultūra, Lendjelio kultūra, Tisos kultūra.
Trečiuoju laikotarpiu (priskiriamas eneolitui) susiformavo Bodrogkerešturo kultūra (dab. Vengrijos teritorijoje) ir Jordanovo kultūra (dab. Austrijos, Lenkijos ir Vengrijos teritorijose). Ketvirtajam laikotarpiui buvo priskiriamos Vidurio Europos senojo bronzos amžiaus kultūros.[1]
Šaltiniai
- ↑ Egidijus Šatavičius. Dunojaus kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 207 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||