Dusetos

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dusetos
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Dusetos.jpg   
Dusetos, Lithuania - panoramio (10).jpg

Dusetos
55°44′49″N 25°50′24″E / 55.747°N 25.840°E / 55.747; 25.840 (Dusetos)Koordinatės:55°44′49″N 25°50′24″E / 55.747°N 25.840°E / 55.747; 25.840 (Dusetos)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija: Dusetų seniūnija
Gyventojų: 717 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Dùse­tos
Kilmininkas: Dusetų̃
Naudininkas: Dusetóms
Galininkas: Dùse­tas
Įnagininkas: Dusetomìs
Vietininkas: Dusetosè
Pašto kodas: LT-32029


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: DusetosVikiteka

Dusetos – miestas Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, 25 km į vakarus nuo Zarasų, prie Šventosios upės (aukštupy vadintos Duseta), Sartų ežero pietinėje pakrantėje. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Kregždynės ir Šeškamiesčio). Dusetų urbanistinis draustinis (specifinė ilga, paežere išsidėsčiusi planinė ir erdvinė struktūra, architektūros paminklai).

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1888 m.; XVIII a. barokinė varpinė (architektas A. Paraka)
Legenda pomnik.svg Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, pastatytas 1928 m., nugriautas 1949 ar 1952 m., atstatytas 1989 m.
Tree map icon.svg Skulptūrų parkas, įrengtas 2008 m. vasarą prie seniūnijos
Havezate 0gr.gif Dusetų dvaras yra Didžiadvaryje, šalia Dusetų.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija (su kraštotyros muziejumi nuo 1975 m.)
Japanese Map symbol (Library).svg Dusetų biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Dailės galerija, atidaryta 1995 m.
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
Sport balls.svg Žirgynas. Ant ežero nuo 1905 m. kasmet vyksta Sartų lenktynės (žirgų), yra hipodromas.



Turinys

Geografija

Sartu regioninis parkas.png


Miesto planas radialinis: pastatai stovi palei gatves, kurios sueina į išplėstos gatvės pavidalo aikštę. Plentai Dusetas jungia su Utena, Zarasais, Svėdasais, Obeliais, Užpaliais, Švenčionėliais. Įkurtas Dusetų kraštovaizdžio draustinis, apylinkėse plyti Dusetų giria.

1980 m. prie Sartų ežero kranto užfiksuotas didžiausias paros kritulių kiekis šalyje (250 mm).



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Dusetos OpenLayers žemėlapyje
Dusetos „WikiMapia“ žemėlapyje[3]
Dusetos TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Dusetos upė minima 1259 m. karaliaus Mindaugo rašte. Dusetos minimos nuo 1519 m. Išaugo iš Radvilų dvarui priklausančio kaimo (dabar Didžiadvaris), 1580 m. (kitais šaltiniais[6]1585 m., kai nusipirko iš Jurgio Radvilos) atiteko Motiejui Rudaminai, nuo XVIII a. pabaigos iki 1831 m. priklausė Pliateriams. Miesteliu vadinamos nuo XVI a. pradžios, nuo 1686 m. vadinamos miestu. Nukentėjo per švedų karus. 1530 m. minima Dusetų žydų bendruomenė. 1806 m., 1862 m., 1868 m., 1905 m. ir 1910 m. Dusetos degė.

1519 m. pastatyta medinė bažnyčia (perstatyta 1774 m.). 1530 m. įsteigta parapinė mokykla. 1776 m. mokyklai pastatytas pastatas, bet 1825 m. jis sudegė. 1825 m. pastatytas naujas parapinės mokyklos pastatas, išlikęs iki mūsų dienų. 1823 m. Dusetose buvo 3 skyrių mokykla, nuo 1865 m. valdinė pradžios mokykla, nuo 1928 m. 6 skyrių pradinė mokykla, nuo 1940 m. progimnazija, nuo 1951 m. vidurinė mokykla.

1831 m. ir 1863 m. Dusetų apylinkėse veikė sukilėliai. 1831 m. Dusetų dvaras priklausė Cezariui Plateriui, kuris buvo E. Platerytės pusbrolis, ir pastaroji būtent Dusetose pradėjo savo sukilėlės veiklą. Nuslopinusi sukilimą caro valdžia iš Pliaterų atėmė Dusetas ir sugriovė dvaro rūmus. XIX a. pabaigoje buvo platinama draudžiamoji lietuvių spauda, įsteigta slaptų lietuvių mokyklų (1883 m. vienoje jų mokėsi 30 mokinių). 1896 m. atidarytas paštas. 1905 m. susikūrė ginkluotas valstiečių raitelių ir pėstininkų būrys. 1919 m. ties Dusetomis vyko vietos partizanų ir Lietuvos kariuomenės kovos su Raudonosios armijos daliniais.

Tarpukariu Dusetose veikė kelios bibliotekos, muziejus, įvairios kultūrinės ir politinės draugijos, elektrinė, keli malūnai, lentpjūvė, amato dirbtuvės, parduotuvės. 1935 m. veikė pieninė, 2 garo malūnai, saldainių fabrikėlis. Dusetiškiai dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, sukilėliai birželio 23 užėmė miestelį. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse kovojo Vytauto apygardos Lokio rinktinės Lietuvos partizanai.

Miesto teises Dusetos gavo 1950 m. 1947 m. įsteigta ligoninė, 1981 m. ambulatorija, vaistinė, 1951 m. atidaryti kultūros namai.

1999 m. patvirtintas Dusetų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. tarpukaris Dusetų valsčiaus centras Zarasų apskritis
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Duseto rajono centras Vilniaus sritis
19531959 m.
19591995 m. Zarasų rajonas
nuo 1995 m. Dusetų seniūnijos centras Zarasų rajono savivaldybė Utenos apskritis


Pavadinimo kilmė

Miesto vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Dusetos upės daugiskaitos (Duseta buvo vadinamas Šventosios aukštupys).[7] XX a. tarpukariu minimos kaip Dusėtos.

Liaudies etimologija pasakoja, kad kartą pas dvarponį atvažiavęs bičiulis arklių pirkti. Jis liepęs tarnui paduoti svečio arkliams kviečių ėsti. Kadangi dvarponio būta godaus, jis liepęs grūdus į vieną sietą supilti. Tarnas, pamatęs kad arkliai ėsdami pjaunąsi, įpylęs grūdus į du sietus. Tai pamatęs dvarponis įtūžęs ir išvaręs tarną iš namų. Tuomet šis apsigyvenęs netoliese, sukūręs šeimą, kuri vis didėjo ir pagaliau išaugusi gyvenvietė. Kai tarną paklausdavę už ką šis buvęs išvarytas, tas sakydavęs „Už du sietus“, tad ir naująją gyvenvietę pavadinę Dusetomis.

Kai kas mano, kad Dusetų vardas kilęs nuo to, kad statant šioje vietoje bažnyčią buvusios tik dvi gryčios arba dvi sėtos. Yra tokių, kurie pavadinimą kildina nuo žodžio „dusinti“ ir pasakoja istoriją apie užpultą plėšikų poną ir jo dusinimą, nelaimėlio išsigelbėjimą ir po to pono lėšomis pastatytą bažnyčią ir Dusetomis pavadintą miestelį.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1811 m. ir 2011 m.
1811 m. 1865 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur. 1974 m.[9]
907 450 1 278 1 164 1 806 1 600 1 500
1976 m.[10] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2007 m. 2010 m. 2011 m.sur.
1 500 1 357 1 185 914 824 794 717
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Dusetose gimė arba gyveno:

Patarlės


Šaltiniai

  1. Dusetos. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Дусяты. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 145 psl. (rus.)
  3. Dusetos wikimapia.org
  4. Dusetos maps.vlasenko.net
  5. Dusetos loadmap.net
  6. Сцыпіёны і Ліманты
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 62–63 psl.
  8. Dusetos. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 448 psl.
  9. Dusetos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio. - 202 psl.
  10. Dusetos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 474 psl.
  11. 11,00 11,01 11,02 11,03 11,04 11,05 11,06 11,07 11,08 11,09 11,10 Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt.
  12. Patarlės ir priežodžiai. Vilnius 1958. 137 psl.
  13. 13,00 13,01 13,02 13,03 13,04 13,05 13,06 13,07 13,08 13,09 13,10 Dusetos, Zarasų r.
  14. 14,0 14,1 Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai.
  15. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2897 (41/12) fondas.
  16. Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 407 psl.
  17. Ignalina.
  18. Adutiškis, Švenčionių r.
  19. Alanta (Alunta), Molėtų r.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 118–119 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • VP-bot1 – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • KS – KS