Dusmenų miškai
Dusmenų miškai – miškai Varėnos rajono ir Trakų rajono savivaldybių teritorijoje, tarp Daugų ir Vilkokšnio ežero.
Geografija
Plotas 8110 ha, mišku apaugę 6520 ha. Valstybinės reikšmės miškų plotas 4000 ha. Dusmenų miškai priklauso Valkininkų ir Trakų miškų urėdijoms. Sudaro Dusmenų, Geidukonių, Gūdžių, Kreivakojų, Margių, Onuškio, Pamusio, Rudnios, Rakščios, Šilaičių, Vėžionių, Žilinčiškių miškai. Dusmenų miškų pietinę dalį kerta plentas Alytus-Vilnius.
Miškuose daug ežerų; didesnieji: Dumblys, Didžiulis, Gėjus, Kerėplis, Lynelis, Svitukas. Per miško pietinę dalį teka Varėnė, jos kairieji intakai Musė ir Dusmena. Paviršius kalvotas. Tarp kalvų yra pelkių; didžiausios: Dusmenų, Gėjaus, Kerėplio.
Augavietės: nederlingos ir derlingos normalaus drėgnumo bei laikinai užmirkusios; derlingos ir nederlingos pelkinės. Vietomis gausu riedulių. 99 % miškų yra ekosistemų apsaugos, 15,5 % vandenų apsauginiai, 74,6 % ūkiniai.
Medynai
Kultūrinės kilmės medynų 35 %. Pušynų 64 %, eglynų 18 %, beržynų 15 %, juodalksnynų 3 %. Jaunuolynai sudaro 35 %, pusamžiai medynai 41 %, bręstantys 14 %, brandūs 10 %. Medynų vidutinis amžius 53 m., bonitetas 11,1, skalsumas 0,74, tūris 193 m³/ha. Kasmet priauga 3,9 m³/ha.
Dusmenų miškų šiaurinė dalis priklauso Aukštadvario regioniniam parkui, Gėjaus apyežerės miškai – Gėjaus telmologiniam draustiniui. Pamūšio miško 34 kvartale ir Gūdžių miško 14 kvartale yra pilkapių, Šilaičių miško 71 kvartale – mitologinis akmuo „Zuikio lūpa“.
Antrojo pasaulinio karo metais Dusmenu miškuose veikė sovietinių partizanų būrys „Už Tėvynę“. 1944–1952 m. čia veikė Dainavos apygardos Merkio (Kazimieraičio) rinktinės Lietuvos partizanų būriai. Atkūrus nepriklausomybę žuvusiems Lietuvos partizanams pastatyti atminimo kryžiai.[1]
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Brikas, Dalius Žygelis. Dusmenų miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 231 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||