Dusnyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Dusnyčia
lenk. Dusznica

Dusnyčia
Koordinatės: 54°10′00″N 23°27′00″E / 54.166667°N 23.45°E / 54.166667; 23.45 (Dusnyčia)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Vėliava Lenkija
Vaivadija: Vėliava Palenkės vaivadija
Apskritis: Seinų apskritis
Valsčius: Vėliava Seinų valsčius
Meras: Vladislovas Klimasara, lenk. Władysław Klimasara
Gyventojų: (?)
Pašto kodas: PL 16-500

Dusnyčia (lenk. Dusznica) – kaimas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Seinų valsčiuje, tarp Galadusio ir Alno ežerų, prie Dusios upelio, 2 km į šiaurės vakarus nuo kelio Lazdijai-Augustavas. Kaimas yra apie 8 km į pietryčius nuo Seinų ir apie 118 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. 130 gyventojų (2003 m.). Medinis raižytas kryžius. Į Dusnyčios sudėtį įjungtas Tarnuvkos [1] ir Kalviškių [2] kaimeliai. Valsčiaus keliai: Dusnyčia – Krasnagrūda , Dusnyčia – krašto kelias Nr.DK16 Dolna GrupaAradnykai.

Istorija

Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. XVI a. antroje pusėje Dusnyčia buvo gatvinis kaimas, turėjo smuklę ir malūną. 1644 m. kaimas vadintas Padusia. Iki Pirmojo pasaulinio karo Dusnyčioje gyveno 35 šeimos, iš jų – 9 žydų. Žydai valdė Dusnyčios dvarą, malūną ir smuklę. Iš Dušnickų šeimos yra kilusi Sara Šner-Nišmit (19132008) – litvakų kilmės Izraelio rašytoja. 1918-1920 m. kaime veikė pradinė lietuvių mokykla. 1920 m. čia vyko atkaklios kovos tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių. Išvedus demarkacinę liniją, apie 30 % kaimo teritorijos liko Lietuvoje, o Dusnyčia pateko į pasienio zon, todėl kultūrinė veikla iki Antrojo pasaulinio karo čia buvo suvaržyta. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai.

1940 m. vokiečiai iškeldino 35 Dusnyčios gyventojus. Po karo ištuštėjusių ūkių vietoje įkurtas žemės ūkio kooperatyvas. Kaimo vaikai lankė Žagarių mokyklą, kurioje nuo 1956 m. vyko pamokos lietuvių kalba, vėliau jie keliaudavo į Krasnagrūdos mokyklą. Nuo XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos veikia Dusnyčios etnografinis ansamblis.[3] Nuo 1960 m. veikė Aradnykų bibliotekos filialas.[4] 1958 m. gegužės 1 d. įsikūrė Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos padalinys. Iki 1976 m. liepos 1 d. kaimas priklausė Suvalkų vaivadijos Berznyko valsčiui. [5] 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Pavadinimo kilmė

Tikėtina, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo lietuvių kalbos žodžio Dusti, Dusnus.

Turizmas

Per kaimą eina Lenkijos turistų sąjungos rekomenduojamas

Žymus žmonės

  • Jurgis Skripka (1911–2007) – kaimo muzikantas ir pasakorius [7], lietuvybės puoselėtojas [8] , 27 metus tarnavęs Dusnyčios seniūnu.

Šaltiniai


Nuorodos

Koordinatės:54°10′N 23°27′E / 54.167°N 23.45°E / 54.167; 23.45


Seinų valsčiaus gyvenvietės

Alnai | Alnukai | Aradnykai | Babonys | Basiai | Berznykas | Berznyko Palivarkas | Beržalapiai | Beržalapių Gajuvka | Bubeliai | Burbiškiai | Degučiai | Dubava | Dusnyčia | Dvarčėnai | Gavieniškiai | Griškonys | Grudzevščizna | Jonaraistis | Juodeliškė | Kilčėnai | Klevai | Klevai PGR | Kolonija | Konstantinauka | Krasnagrūda | Krasnavas | Kreiviniai | Lasanka | Lumbiai | Marinavas | Marinavo Kolonija | Morkiškė | Naujasodė | Nožegariai | Olšanka | Počkūnai | Podliaskiai | Posejanka | Poseiniai | Pulkotai | Radziuškė | Radžiūčiai | Rakelija | Rimkežeriai | Seinų Kolonija | Stabingis | Sumavas | Sveckai | Vygrėnai | Vygrėnų Lesničuvka | Zolieckai | Zorūbai | Žagariai

Seinų valsčius


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5193-0=5193 wiki spaudos ženklai).