Dvidėmis grundalėlis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Gobiusculus flavescens
Dvidėmis grundalėlis (Gobiusculus flavescens)
Dvidėmis grundalėlis (Gobiusculus flavescens)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Žuvys
(Wikispecies-logo.svg Pisces)
Klasė: Kaulinės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Osteichthyes)
Poklasis: Stipinpelekės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Actinopterygii)
Būrys: Ešeržuvės
(Wikispecies-logo.svg Perciformes)
Pobūris: Gobioidei
(Wikispecies-logo.svg Gobioidei)
Šeima: Grundalinės
(Wikispecies-logo.svg Gobiidae)
Gentis: Dvidėmiai grundalėliai
(Wikispecies-logo.svg Gobiusculus)
Rūšis: Dvidėmis grundalėlis
(Wikispecies-logo.svg Gobiusculus flavescens)
Mokslinis pavadinimas
Gobiusculus flavescens
Fabricius, 1779

Dvidėmis grundalėlis (lot. Gobiusculus flavescens, angl. Two-spotted Goby) – ešeržuvių (Perciformes) būrio, grundalinių šeimos (Gobiidae) smulkių žuvelių labai mažai ištirta ir smulkiausia Lietuvos žuvų rūšis.

Paplitimas

Jūrų žuvelė. Gyvena sūrokuose ir apysūriuose vandenyse. Paplitę šiaurės rytų Atlanto vandenyno pakraščiuose ir gretimose jūrose. Gausiai paplitę vakarinėje Baltijoje, dažniausiai 15 m gelmėse, dumblių, ypač rudųjų, sąžalynuose. Gyvena tuntais. Šios smulkios žuvelės į žvejų tinklus labai retai patenka. Ichtiologai jų sugauna sekliose vakarinės Baltijos dalies pakrantėse. Buvo pastebėti ir prie Estijos pakrančių.

Paplitimas Lietuvoje

Aptikta Lietuvoje, bet dėl jų paplitimo trūksta šaltinių.

Apibūdinimas

Aptakaus, verpstiško, plokštoko iš šonų kūno žuvelės. Jų ilgis iki 6,0 cm. Galva plokščia iš viršaus, uodegos stiebelis ilgas. Jo ilgis lygus galvos ilgiui. Nuo kitų Baltijoje gyvenančių grundalų skiriasi tuo, kad didelės akys yra galvos šonuose. Kūnas žvynuotas. Skersinėse eilėse 35-40 (45) žvynų. Kūnas rausvai rudas, išmargintas tamsiais tinkliškais raštais ir stambiomis tamsomis dėmėmis. Ties pagrindu yra po tamsią, su baltu apvadėliu dėmę, o patinų - po tamsią dėmę ir kūno šonuose.

Veisimasis

Neršia anksti vasarą ant dumblių ar kriauklių. Dėtis saugo patinai. Ikrai dugniniai, kriaušės formos, be riebalinio sluoksnio. Embrionai vystosi kelias paras.

Mityba

Pusiau pelaginės žuvys minta planktoniniais vėžiagyviais, rečiau mizidžių, gamaridų, jūros tarakonų jaunikliais, smulkiomis kirmėlėmis, moliuskų lervomis.

Amžius

Žinoma kad gyvena 2 metus.

Taip pat skaityti

Šaltiniai


Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3999-0=3999 wiki spaudos ženklai).