Dviračių muziejus
Dviračių muziejus – vienintelis specializuotas dviračių tematikai skirtas Lietuvos muziejus, kuriame demonstruojama daugiau kaip 80 dviračių, 5 velomobiliai ir apie 300 kitų eksponatų. Įsikūręs Šiauliuose, Šiaulių Aušros muziejaus padalinys.
Istorija
Dabartinio muziejaus pirmtakas, Visuomeninis dviračių muziejus, Šiaulių dviračių ir variklių gamykloje „Vairas“ buvo įkurtas 1980 m. 1985 m. muziejus perkeltas į dabartines patalpas. 1993 m. jis perduotas „Aušros“ muziejui. 2004 m. muziejaus ekspozicija atnaujinta, jos tema – „Dviratis ir Lietuva“. Joje eksponuojami 348 eksponatai, tarp jų 79 dviračiai ir 3 velomobiliai.
Įdomiausi eksponatai
- Unikaliausias – XIX a. pab. Žagarėje sumeistrautas namų darbo lietuviškas dviratis.
- Namų darbo dviratis, vadinamas „Seneliu“ (1917 m., autorius – kalvis Kazys Šuopis).
- Prieš 100 metų iš geležies nukaldintas vaikiškas triratukas.
- 1912 m. Anglijoje pagamintas dviratis „Imperial Triumph“.
- Vokiečių gamybos sportinis dviratis mediniais ratlankiais.
- 1986 m. Čekoslovakijoje pagamintas dviratis velobolui ir figūriniam važiavimui.
- Amerikietiškas kalnų dviratis „Legacy“ (1992 m.).
Tik šiame muziejuje
- Dviratis „Red Bull“, kuriuo Sigitas Kučas apvažiavo aplink pasaulį.
- Šiauliečio Henriko Sutkaus pagamintas dvivietis velomobilis „Šiauliai“.
- Juvelyriški dviračių modeliukai, galintys pretenduoti į Gineso rekordų knygą.
- Liudo Alseikos dviratis ir 1960 m. dviračių žygio iš Klaipėdos į Vladivostoką reikmenys.
- Vilmos Rimšaitės BMX dviratis ir apdovanojimai.
Ekspozicijos autoriai
- Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojai Algirdas Zaukas ir Virginija Kulikauskaitė.
- Dailininkė Vita Andrulienė.
- Technikai Rimas Jokubaitis ir Jonas Ziemelis.
Modernizacija: audiogidas
2009 m. Dviračių muziejus drauge su Ch. Frenkelio vila (Šiauliai) tapo pirmaisiais Lietuvoje neprivačiais muziejais, įsigijusiais profesionalią audiogidų[1] įrangą – tokią pačią modernią, kokia 2008 m. buvo įdiegta prestižiniuose Austrijos sostinės Šenbruno rūmuose (vienas didžiausių Europos muziejų, prilygstantis Paryžiaus Luvrui ir St. Peterburgo Ermitažui).
Nuorodos
|