Dvylikos lentelių įstatymai
Dvylikos lentelių įstatymai (lot. Leges duodecim tabularum) 451 pr. m. e. Romoje parengtas įstatymų rinkinys, užrašytas ant dramblio kaulo lentelių Romos aikštėje (Forum Romanum).
Dvylikos lentelių įstatymų sukūrimas žymi ankstesnių patricijų ir plebėjų Romos Respublikoje kulminaciją. Vėliau įstatymai buvo daugelį kartų papildomi ir tobulinami.
Šaltiniai
- Solono įstatymai (594 m. pr. m. e.)
- Mino įstatymai
- Drakono įstatymai
- Vėlyvoji etruskų ir ankstyvoji romėnų paprotinė teisė
Forma, stilius
- Sen. lotynų k. formos: em - vietoj eum, escit - erit, faxsit - fecerit
- Tipinė sakinio kostrukcija: protazė - apodozė. Po formuluotės "kai" (sakinio) seka apodozė.
- Subjektus (pvz., ieškovas, atsakovas) dažnai būtina papildomai įtraukti į sakinio konstrukciją.
- Dažnas imperatyvo (pvz., ito) naudojimas
- Trumpos formuluotės.
- Dažnai konkrečios situacijos vietoje apibendrinimų, apibrėžimų (kazuizmas).
Pavyzdžiui: SI IN IUS VOCAT, ITO. NI IT, ANTESTAMINO: IGITUR EM CAPITO - Kai (ieškovas atsakovą) paduoda į teismą, privalo (atsakovas) ten eiti. Jei jis neina, privalo atsakovo akivaizdoje pakviesti liudininku (trečiąjį asmenį).
Romėnai pirmieji žmonijos istorijoje suskirstė teisę į dvi grupes: Civilinę teisę ir tautų teisę. Romėnų teisė buvo svarbi visos Europos teisei, smarkiai paveikė jos vystymąsi.
Nuorodos
| ||||||