Dzenas
Pagrindai | |
Keturios tauriosios tiesos | |
Pagrindinės sąvokos | |
Trys būties požymiai | |
Veikėjai ir vietovės | |
Mitologija · Sidharta Gautama | |
Mokyklos | |
Tekstai | |
Terminai ir vardai | |
|
Dzenas, Zen, dzenbudizmas (jap. 禅, zen; į japonų kalbą žodis pakliuvo iš sanskrito: dhyana, per kinų kalbą: 禅, čian ir korėjiečių kalbą: 선, soen; arba per vietnamiečių kalbą thiền, tjen) yra budistinė meditavimo ir dvasinio pažinimo sistema, išsiskirianti visiškai budriu šio mirksnio suvokimu, savaimingu veikimu, grįstu tikrosios prigimties pažinimu, ir atsisakymu nuo egocentriško, vertinančio mąstymo.
Dzenas – tai dhjana praktikoje. Dhjana (sanskr. dhyāna) yra proto sutelktumas, meditatyvus pasinėrimas į savastį, kurio metu pranyksta visos dvilypės skirtys, kaip aš - tu, subjektas - objektas, tikrumas - netikrumas. Dzeną galima aiškinti egzoteriškai ir/arba ezoteriškai.
Dzenas, kaip atskira budizmo kryptis atsirado VII a. Kinijoje ir paskui išplito į Vietnamą, Korėją bei Japoniją Dzenbudizmo atradimo nuopelnai priskiriami Persijos arba pietų Indijos princui, tapusiam vienuoliu, Bodhidharmai, kuris atėjo į Kiniją, perduoti ypatingos perdavos, neturinčios nieko bendra su šventraščiais ar pamokslais.
Dzenas kaip egzoterinis reiškinys
Egzoteriškai dzenas, arba čianj, jeigu kalbama apie šios srovės vystymąsi Kinijoje (ypač pradiniu laikotarpiu), yra mahajanos budizmo mokykla, mūsų dienomis įgyjanti visiškai savarankiškos budizmo srovės statusą, kuri išsivystė VI - VII amžiuje iš dhjanos budizmo, kurį į Kiniją atnešė Bodhidharma, susidūrusio su čia jau buvusiu daoizmu. Šiuo požiūriu dzenas yra religija, kurios mokymas ir praktiniai užsiėmimai yra skirti savęs pažinimui (kenšo, satori) ir galutiniam asmens atbudimui, kokį išgyvena buda.
Dzenas kaip ezoterinis reiškinys
Ezoteriškai dzenas nėra religija, o labiau neapibrėžiama, neperduodama esmė, neturinti jokių pavadinimų, neapibūdinama, neišreiškiama sąvokomis ar sampratomis, kurią galima patirti tik tiesioginio asmeninio išgyvenimo metu. Tokios esmės išraiškos formas galima laikyti visų religijų esme, todėl šiuo požiūriu dzenas nėra susietas išimtinai su budizmu, bet laikytinas išvis nereliginiu, o tiksliau ikireliginiu dalyku. Tai pirminė visos būties tobulybė. Tokia, kaip ją apibūdina daugelio dvasinio pažinimo krypčių praktikų, išminčių, šventųjų ir religinių pranašų. Budizme ši esmė vadinama "samsaros ir nirvanos tapatumu"[1]. Šiuo požiūriu dzeno meditacija (jap. zadzen) yra ne pratybų metodas, kuriuo remdamiesi neišmanymo apimti žmonės gali išsilaisvinti iš kančių, o kiekvienam asmeniui kiekvieną mirksnį būdingos tobulos prigimties (tikrosios savasties) tiesioginė išraiška ir įgyvendinimas.
Šaltiniai
- ↑ The Shambhala Dictionary of Buddhism and Zen
|
|