Eduardas Balsys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eduardas Balsys
Eduardas-Balsys.jpg

Gimė 1919 m. gruodžio 20 d.
Nikolajevas, Ukraina
Mirė 1984 m. lapkričio 3 d. (64 m.)
Druskininkai

Tėvas Kostas Balsys
Motina Barbora Renner
Sutuoktinis(-ė) Adelė Jasinskaitė-Balsienė
Vaikai

Dalia Balsytė,
Audrius Balsys


Veikla
kompozitorius

Alma mater 1950 m. LSSR konservatorija

Eduardas Balsys (1919 m. gruodžio 20 d. Nikolajeve /Eigengut/Volčij/, Ukraina – 1984 m. lapkričio 3 d. Druskininkuose, palaidotas ...) – kompozitorius, pedagogas.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai — Kostas Balsys (1889 m. rugpjūčio 26 d. Švėkšnoje - 1950 m. gegužės 5 d. Palangoje). Jo tėvai - Juozapas Balsys ir Rozalija Uselytė. Jis 1913 m. Odesoje baigė pašto telegrafisto ir buhalterijos kursus. Dirbo valdikose tarnybose ir 1918 m. gavo Odesos apylinkės Nikolajevo m. pašto-telegrafo viršininko pareigas; Tačiau nepriklausoma Lietuva traukė labiau. Todėl jis 1920 m. vienas grįžo į Lietuvą ir čia gavo Gargždų pašto-telegrafo viršininko pareigas; 1921 – Darbėnų pašto-telegrafo viršininkas, Skuodo pašto-telegrafo viršininkas; 1928 – 1930 bei 1939 Kretingos pašto darbuotojas ir taupomosios kasos kasininkas; 1930 - Klaipėdos pašto tarnautojas: tarptautinių siuntinių skyriaus vedėjas ir archyvaras; 1940 - Palangos ryšių skyriaus viršininkas ir miesto mokesčių inspektoriaus padėjėjas (1947).
— Barbora Balsienė (iki 1916 m. Renner, 1895 m. Nikolajevo srities Šenefeldo miestelyje, Ukrainoje - 1966 m. gegužės 3 d. Palangoje), Jos tėvai - Johannas Renner ir Otilija Fiterer. Dešimties vaikų šeimoje buvo vyriausia dukra, padedanti motinai auginti brolius ir seseris. Apie išsilavinimą tikslių žinių nėra. Ištekėjusi 1916 m. rugpjūčio 23 d. tapo namų šeimininke. Jos seneliai nuo 1831 m. gyveno Ukrainoje, kur carienė Jekaterina II buvo įkūrusi vokiečių koloniją. Tėvas Johannas Renneris (1861-1929) 1910-1916 m. dirbo gynybos ministro Suchomlinskio žemės valdytoju. Buvo katalikų bažnyčios vargonininkas bei mokytojas – vedė vokiečių, lotynų kalbų ir muzikos pamokas. Grojo smuiku.

BroliaiLopoldas Balsys (1918 m. sausio 6 d. Nikolajeve, Ukraina - 1987 m. spalio 24 d. Toronte, Kanada). Pirmas Lietuvoje profesionalus laivų statybos inžinierius, Lietuvos susisiekimo ministerijos stipendininkas, nuo 1937 m. studijavęs laivų ir uostų statybą Berlyno aukštojoje technikos mokykloje. II pasaulinio karo metais emigravo į Kanadą. Dirbo Montrealio, vėliau Otavos ir Toronto šiluminių elektrinių statybos įmonėse inžinieriumi. Jo vaikai – Aras Balsys (g. 1944 m. lapkričio 22 d. Godendorf, Vokietija ); – Rimas Balsys (g. 1950 m. balandžio 3 d. Montreal, Kanada).
Adolfas Balsys (1921 m. balandžio 11 d. Nikolajeve, Ukraina – 1974 m. spalio 25 d. Hamiltone, Kanada). Baigęs Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją mokytojavo Šiauliuose. II pasaulinio karo metais emigravo į Kanadą. Dirbo plieno pramonės įmonėse. Jo vaikai – Kastytis Ričardas Konstantinas Balsys (1946 m. rugpjūčio 5 d. Vokietijoj - žuvo 1954 m. sausio 15 d. Hamiltone, Kanada); - Nemira Julija Balsys (g. 1957 m. spalio 24 d. Hamiltone, Kanada); – Saulius Bernardas Balsys (g. 1953 m. kovo 31 d. Hamiltone, Kanada).

Žmona — Adelė Balsienė, Petro (iki 1948 m. rugpjūčio 14 d. Jasinskaitė, 1926 m. sausio 6 d. Kretingoje - 1997 m. sausio 22 d. Vilniuje). Baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, namų ūkio specialybę. Buvo Lietuvos radijo choro artistė, vėliau - namų šeimininkė.

VaikaiDalia Balsytė (g. 1954 m. liepos 11 d., Vilniuje), pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesorė, Muzikos fakulteto Kamerinio ansamblio katedros vedėja, LMTA Senato narė. 1972 m. baigė Vilniaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vidurinę meno mokyklą, 1977 – Valstybinę Konservatoriją (dabar LMTA), 1984 m. – Maskvos Piotro Čaikovskio konservatoriją (kamerinio ansamblio asistentūra). 2001 m. kėlė kvalifikaciją Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete (Austrija).
Audrius Balsys (g. 1960 m. balandžio 6 d., Vilniuje), kompozitorius, muzikos prodiuseris ir aranžuotojas. Mokesi Vilniaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje (8 klases), 1978-1984 m. Valstybinėje konservatorijos (dabarLietuvos muzikos ir teatro akademija) kompozicijos klaseje. 1985-1990 m. dirbo Vilniaus Akademiniame dramos teatre garso režisieriumi ir koncertmeisteriu. 1994 m. įkūrė savo įmonę "Nona music", kurioje dirba iki šiol.
Anūkai — Indrė Baikštytė, Andriaus (g. 1979-05-01 Vilniuje)),...; – Eglė Juocevičiūtė, Alvydo (g. 1987-12-07 Vilniuje), menotyrininkė; — Petras Balsys (g. 1992-05-26 Vilniuje); – Jonas Balsys (g. 2001-03-19 Vilniuje))

Vaikystė

1922 m. tėvas (kuris į Lietuvą atvyko vienas 1920 m.) parsivežė į Lietuvą visą savo šeimą ir apsistojo Skuode. Čia Eduardas Balsys pradėjo mokytis muzikos ir žaisti futbolą. 1928 m. su šeima persikėlė į Klaipėdą, 1939 m. - į Kretingą, vėliau – į Palangą.

Mokslo ir studijų metai

... m. Eduardas pradėjo lankyti ... mokyklą. Po to ....

... pradėjo mokytis Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir ją baigė 1939 m. Čia dainavo chore, grojo pučiamųjų orkestre altu ir tūba.

Gimnazijoje garsėjo kaip puikus gimnastas, futbolininkas, krepšininkas. 1937 m. su "KSS Klaipėda" komanda tapo Lietuvos futbolo čempionu, 1938 m. žaidė Lietuvos futbolo rinktinėje.

1940 m. įstojo ir leitenanto laipsniu baigė Kauno karo mokyklą. Čia jis pradėjo kurti muziką, žygio dainas.

19481950 m. studijavo LSSR konservatorijoje (Antano Račiūno klasė).

1953 m. Leningrado konservatorijoje baigė aspirantūrą.

Darbo ir veiklos patirtis

19411945 m. Kretingos gimnazijos mokytojas. 19481950 m. dėstė teorines disciplinas Juozo Gruodžio muzikos mokykloje.

Nuo 1953 m. dėstė LSSR konservatorijoje, 19601984 m. Kompozicijos katedros vedėjas, 1969 m. profesorius.

Žymiausi mokiniai

Julius Andrejevas, Vidmantas Bartulis, Algimantas Bražinskas, Jonas Domarkas, Benjaminas Gorbulskis, Giedrius Kuprevičius, Faustas Latėnas, Tomas Leiburas, Algirdas Martinaitis, Vaclovas Paketūras, Rimvydas Racevičius, Anatolijus Šenderovas, Juozas Širvinskas, Jonas Tamulionis, Audronė Žigaitytė ir kt. [1]

Visuomeninė veikla

19541962 m. LSSR kompozitorių sąjungos valdybos atsakingasis sekretorius, 19621971 m. jos pirmininkas. 19631974 m. LSSR AT deputatas.[2]

Kūryba

Žymiausi kūriniai:

  • „Kelionė į Tilžę“, opera (1980 m.)
  • „Eglė žalčių karalienė“, baletas (past. 1960 m.)
  • „Nelieskite mėlyno gaublio“, oratorija (1969 m.)
  • „Dramatinės freskos“ smuikui, fortepionui ir orkestrui (1965 m.)
  • Styginių kvartetas (1952 m.)
  • „Elektrėnų žiburiai“, estradinė daina (S. Žlibino žodžiai)

Parašė muziką kino filmams:

Taip pat sukūrė kantatų, 2 koncertus smuikui ir orkestrui, koncertą smuikui solo (skirtas Raimundui Katiliui), simfoniją koncertą vargonams, pučiamiesiems ir mušamiesiems, simfoninių poemų, kamerinių kūrinių, Išplėtojo (daugiausia chorui) lietuvių liaudies dainų.

E. Balsys redagavo M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Jūra“ (1956 m.).

Jo kūrybai būdingas polinkis į stambias formas, emocingumas, temperamentingumas, muzikinio lietuvių folkloro bei moderniųjų raiškos priemonių derinimas. Laisvai ir kūrybiškai naudojo dodekafonijos techniką. Orkestruotės pasižymi spalvingumu, tembrų įvairove.

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. Vis dar skambanti E. Balsio muzika, 2004-12-29
  2. Adeodatas Tauragis. Eduardas Balsys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 177-178 psl.
  3. http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=228

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: