Eduardas Pašakinskas

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Eduardas Pašakinskas
    E.Pašakinskas, 1936 m..jpg

    Gimė 1910 m. gruodžio 7 d.
    Linkuvoje
    Mirė 2005 m. rugpjūčio 17 d. (94 m.)
    Vilniuje, palaidotas Karveliškių kapinėse.

    Tėvas Juozas Pašakinskas
    Motina Antanina Apirubytė-Pašakinskienė
    Sutuoktinis(-ė) Marija Vrubliauskaitė-Pašakinskienė
    Vaikai

    Vitalija, Paulius


    Veikla
    ekonomistas, rezistentas.

    Išsilavinimas 1930 m.Linkuvos gimnaziją VI laida.
    Alma mater 1939 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas Teisės fakulteto ekonomikos skyrius,
    Vilniaus universitetas teisės mokslai.

    Eduardas Pašakinskas (1910 m. gruodžio 7 d. Linkuvoje2005 m. rugpjūčio 17 d., Vilniuje, palaidotas Karveliškių kapinėse) – ekonomistas, rezistentas.

    Šeima

    Tėvai ir brolis
    Sesuo Elena

    Eduardo tėvas - Pašakinskas Juozas, Benedikto (1867-1972), gimęs netoli Pakruojo, Šiliškių kaime. Brolis anksti mirė.

    Seserys Elžbieta ir Ona ištekėjo ir persikėlė į Balsių kaimą (Elžbieta už Sipavičiaus, Ona už Dubikalčio), trečioji Petronėlė liko netekėjusi.

    Apie 1900-1903 m Juozas Pašakinskas įsikūrė Linkuvoje. Vedė 1904 m. Antaniną Apirubytę (1871-1961), kuri gimusi Veikšių kaime (Kriukų valsčiuje?), gyveno Mikalajūnų kaime.

    Eduardas buvo ketvirtas iš vaikų. Anksčiau gimė Elena (g.1906), Aleksandras (g.1908), Juozas (g.1909), Eduardas (g.1910), ir jauniausias Juozo ir Antaninos Pašakinskų vaikas - dukra Ona (g.1915).

    Gyvenimo kelias

    Eduardas gimė 1910 metų gruodžio 7 dieną Linkuvoje. Eduardas 1930 m. – Vytauto Didžiojo metais – baigė Linkuvos gimnaziją. Įstojo ir dirbdamas bei su pertraukomis studijuodamas 1939 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės fakulteto ekonomikos skyrių.


    Mokydamasis priklausė moksleivių ateitininkų kuopai ir studentų ateitininkų korporacijai –„Justitia“. Studijuodamas dirbo „Mūsų laikraščio“ administracijoje, vėliau Lietuvos banke

    Atgavus Vilnių, 1940 m. buvo paskirtas Vilniaus I apylinkės mokesčių inspektoriaus padėjėju ir studijavo Vilniaus universitete teisės mokslus.

    Ekonomikos, finansų ir visuomeniniais klausimais bendradarbiavo spaudoje: „Mūsų laikraštis“, „Rytas“, „XX Amžius“, “Ūkininkas“,“Žemaičių prietelius“.

    Vokiečių okupacijos metu, dirbdamas Finansų valdyboje – Mokesčių departamente, įsijungė į Lietuvių Fronto (LF) rezistencinę veiklą. Buvo tos organizacijos Finansų Komisijos narys, organizavo aukų rinkimą, bendradarbiavo ir platino pogrindžio spaudą.

    Antros rusų okupacijos metu dirbo Finansų Ministerijos Finansų skyriuose Panevėžyje, Klaipėdoje ir Vilniuje ir Mokslų Akademijos administracijoje.

    1952 m. vedė Mariją Vrubliauskaitę.

    1953 m. vasario 8 d. Vilniuje buvo sovietinio saugumo suimtas ir tų pačių metų rugsėjo 22 d. Vilniaus srities kariuomenės VRM tribunolo pagal RSFSR Baudžiamojo kodekso 58 straipsnį 1 a (sovietinės tėvynės išdavimas), 10 – 2 d.(tarybinės santvarkos šmeižimas) ir 11 (grupinis antitarybinis veikimas) nuteistas 25 metams spec. lagerio su 5 metams teisių apribojimu. Kalėjo Vilniaus saugumo, Lukiškių, Maskvos, Kuibyševo, Čeliabinsko kalėjimuose ir Omsko spec. lageriuose (kalinio Nr. C - 842).

    1957 m. rugpjūčio 9 d. buvo iš lagerio paleistas (bausmė sumažinta po Stalino mirties N. Chruščiovo įsaku sudarytos komisijos), bet nukreiptas vykti į Vitebsko miestą Baltarusijoje, nes Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo 1957 m. sausio 21 d. slaptu įsaku politiniams kaliniams buvo uždrausta sugrįžti į Lietuvą.

    Šeimoje susilaukė dviejų vaikų: dukros Vitalijos (1953) ir sūnaus Pauliaus (1959). Grįžęs kurį laiką dirbo Lentvario kilimų fabrike finansininku, kol neatsirado „gerų žmonių“ pasipiktinusių, kad dirba buvęs kalinys. Vėliau keitė keletą darbo vietų, kol įsidarbino Vilniaus plastmasių gamykloje.

    Joje dirbo iki pensijos ir dar būdamas pensininku. Buvo mokslinio darbo organizavimo skyriaus viršininku.

    Beveik 40 metų pragyveno Vilniuje. 1990 m. spalio 24 d. gautas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėjimas, kad Eduardas Pašakinskas buvo neteisėtai represuotas.

    Mirė 2005 m. rugpjūčio 17 d., palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.


    Prisiminimai

    Ekonomistas, visuomenės veikėjas, politinis kalinys. 1930 m. baigė Linkuvos g-ją, 1939 m. VDU Teisių fakulteto Ekonomikos sk. Studijuodamas priklausė ateitininkų korporacijai Justitia ir dirbo katalikiško valstiečių savaitraščio Mūsų laikraštis administracijoje. 1940 m. buvo paskirtas Vilniaus I apylinkės mokesčių inspektoriaus padėjėju ir studijavo VU Teisės mokslų fakultete. Straipsnius ekonomikos, finansų, visuomeniniais klausimais dažniausiai publikavo Mūsų laikraštyje, be to, Ryte, XX amžiuje, Ūkininke, Žemaičių prieteliuje. Vokiečių okupacijos metu, dirbdamas Finansų valdybos Mokesčių departamente, įsitraukė į Lietuvių fronto rezistencinę veiklą. Buvo tos organizacijos finansų komisijos narys, organizavo aukų rinkimą, bendradarbiavo pogrindžio spaudoje ir platino ją. Sovietmečiu dirbo Panevėžio aps. ir Klaipėdos miesto vykdomųjų komitetų finansų sk., LSSR finansų komisariate, MA Geologijos-geografijos bei Ekonomikos institutuose. 1953 02 08 suimtas, 1953 09 22 nuteistas 25 metams. Kalėjo Lukiškių, Maskvos, Kuibyševo, Čeliabinsko kalėjimuose, Omsko lageriuose. 1957 08 09 iš lagerio paleistas be teisės grįžti į namus. Vėliau grįžęs į Lietuvą dirbo tarnautoju Lentvaryje ir Vilniuje. 1979 m. išėjo į pensiją. 1990 10 24 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad E. Pašakinskas buvo represuotas neteisėtai. 1989–1997 m. vėl įsitraukė į spaudos darbą. Žurnale Į Laisvę (JAV), Lietuvos balse (JAV), Dienovidyje, žurnale Žiemgala, Katalikų pasaulyje, Lietuvos aide, Apžvalgoje, Naujojoje Romuvoje ir kt. išspausdinta keliasdešimt jo straipsnių, daugiausia apie žuvusius ar mirusius rezistentus.

    • Šešplaukis Alf. Linkuva: Šiaurės Lietuvos švietimo židinys, Čikaga, 1978, p. 160. Vaidutis Riškus

    Katalikiškų organizacijų veikla

    19301935 m.

    Eduardas Pašakinskas


    1930–taisiais – Vytauto Didžiojo – metais, balandžio 7 d. Linkuvoje įvyko rajono pavasarininkų kursai, kuriuos vedė iš „Pavasario“ sąjungos Kauno skyriaus atvykęs studentas J. Štaupas ir Linkuvos gimnazijos mokytojas Tomas Šidiškis.

    1931 m. liepos mėn. buvo organizuotas Linkuvos rajono „Pavasario“ kongresas. Dalyvavo kaimyninių parapijų atstovai ir gausus studentų ateitininkų būrys.

    1931 m. rugpjūčio 2 d. Pašvitinyje įvyko pavasarininkų šventė. joje, be pavasarininkų, organizuotai dalyvavo ir apie 30 moksleivių bei studentų ateitininkų. Iškilmingas pamaldas laikė ir pamokslą pasakė atvykęs kun. Stasys Telksnys. Posėdyje buvo daug sveikinimų. Stebėjęs policininkas kalbų netrukdė. Linkuvos rajono pavasarininkų vardu sveikino gimnazijos abiturientas Juozas Gruzdas, o studentų vardu – studentas Kairys. Kalbos ir sveikinimai buvo palydėti karštais plojimais. Šventė praėjo labai gražiai, ir tai buvo neeilinis įvykis Pašvitinyje.

    1931 m. rugpjūčio 15 d. (per Žolinę) Linkuvos gimnazijos abituriento iš Vaškų kilusio Juozo Gruzdo iniciatyva Vaškuose buvo suorganizuotas pavasarininkų kongresas. Po pamaldų ir iškilmingos dalies buvo pašventintas pavasarininkų pastatytas kryžius. Nuotaika buvo pakili. Du kartus visų dalyvių padainuota daina “Nebeužtvenksi upės bėgimo“ ir ateitininkų himnas „Kas gi...“.

    1932 m. rugsėjo 4 d. Linkuvoje įvyko rajono pavasarininkų kongresas. Pamaldas laikė ir pamokslą pasakė svečias kun. Alfonsas Lipniūnas – Lipnickas. Po pamaldų pavasarininkai, atskirai vyrai ir mergaitės, lydimi didelės minios, nužygiavo į liaudies namų salę, kur Linkuvos „Pavasario“ rajono pirmininkas kun. Jurgis Danys atidarė susirinkimą. Posėdžiui pirmininkavo klierikas Aleksandras Levanas. Paskaitą skaitė „Pavasario“ federacijos pirmininkas daktaras Juozas Leimonas. Mergaičių klausimais kalbėjo kun. Alf. Lipnickas – Lipniūnas ir studentė Aleksiejūtė. Pirmininkaujančiajam paminėjus apie kalinamus prof. Praną Dovydaitį ir prof. Juozą Eretą, Linkuvos nuovados policijos viršininko pavaduotojas Rakštys įsako susirinkimą nutraukti. Susirinkę nutaria pasiųsti minėtiems kaliniams sveikinimo telegramas. Giedant pavasarininkų ir tautos himnus, policijos atstovai demonstratyviai išeina iš salės. Vakare buvo suvaidintas veikalas „Meksikos kankinys“, mergaičių atlikta plastikos dalykėlių ir padainuota.

    1933 m. gegužės 21 d. Linkuvoje įvyko a. a. Maironio minėjimas. Pamaldose organizuotai su vėliavomis dalyvavo gimnazijos moksleiviai, pavasarininkai, šauliai, katalikės moterys, angelaičiai. Susirinkimui pirmininkavo gimnazijos direktorius Ignas Brazdžiūnas. Apie Maironį kalbėjo kun. Antanas Grigaliūnas ir gimnazijos mokytojas Juozas Žiurlys. Buvo padeklamuota ir padainuota Maironio eilėraščių. Solo dainavo mokytojas Kazimieras Makrickas. Buvo nutarta Linkuvoje pastatyti Maironiui paminklą.

    1933 m. gegužės 21 d. Linkuvos valsčiaus Gataučių kaime įvyko kaimo ir apylinkės angelaičių susirinkimas. Priimta 15 vaikučių į Angelo Sargo organizacijos narius. Gražiai vaikučiams vadovauja E. Spudaitė. Po vaikučių iškilmių susirinko apie 50 Gataučių kaimo pavasarininkų, kuriems vadovauja K. Janonis, P. Čepulionis ir E. Spudaitė. Tiek jau yra prasilavinusių narių, kad patys savarankiškai ruošia ir skaito referatus bei paskaitėles įvairiais aktualiais ir visiems rūpimais klausimais. Į anksčiau minėtus susirinkimus buvo atsilankęs kunigas Jurgis Danys (1898). Angelaičiai ir pavasarininkai nutarė vykti į Eucharistinį kongresą Panevėžyje.

    1933 m. birželio 4 d. Veselkiškių – Stakšelių „Pavasario“ kuopa surengė gegužinę Stakšeliuose pas Indriulį. Apie 10 val. atvykę iš Titonių kaimo šauliai, iš jų trys broliai Stašinskai, Vl. Bieleckas (Beleckas?), P. Tankūnas ir kt. nutraukė vielas, kuriomis buvo aptvertas plotas, pradėjo jėga vaikyti susirinkusiuosius, o pasipriešinusias mergaites P. Šereika pradėjo mušti šališku diržu. Dėl tokio chuliganų elgesio gegužinė buvo nutraukta.

    Tie patys chuliganai mėgino sutrukdyti gegužinę, kurią 1933 m. birželio 11 d. Veselkiškių kaime, ant Mūšos kranto, pavasarininkai suorganizavo. Šį kartą jiems nepavyko, nes gausiai susirinkę pavasarininkai juos išvaikė.

    1933 m. rugpjūčio 25 d. Linkuvoje įvyko rajono „Pavasario“ kuopos konferencija. Iš ryto organizuotai atvykusius pavasarininkus ūdekiečius, guostagaliečius, gaižūniečius prie vartotojų bendrovės iškilmingai pasitiko ir pasveikino studentas Antanas Vyskupaitis. Per iškilmingas pamaldas buvo pašventinta Gaižūnų pavasarininkų vėliava, kurios kūmais buvo Gaigalaitė, O. Spudaitė ir stud. A. Vyskupaitis. Į konferenciją atvyko Joniškėlio „Pavasario“ kuopos atstovai: kun. Jonas Juodelis ir Jonas Baliūnas. Linkuvos „Pavasario“ rajono pirmininkas kun. Jonas Morkvėnas į prezidiumą pakvietė F. Brazdžiūnienę, O. Spudaitę, Kazimiera Pašakinskaitė, kun. Juodelį ir Baliūną. Konferencijai pirmininkavo stud. A. Vyskupaitis. Paskaitą skaitė kun. A. Levanas. Linkuvos gimnazijos moksleivių ateitininkų vardu sveikino Julijonas Būtėnas, sulaukęs audringų aplodismentų.

    1933 m. spalio 1 d. Linkuvoje įvyko angelaičių konferencija. Angelaičiai, suvaidinę „Šventadienio dovanas“, atliko plastikos dalykėlius, sakė monologus, eilėraščius ir dainavo. Nuotaikos visų dalyvių buvo puikiausios. Vėliau jas kiek sugadino netikėtai atsvirduliavęs į šokius ir būdamas įgėręs policijos raštininkas Jonas Cibulskis.

    1933 m. spalio 8 d. Linkuvos katalikių moterų skyrius šventė savo dvidešimties metų gyvavimo sukaktį. Pamaldas laikė ir pamokslą pasakė kun. A. Grigaliūnas. Po to klebonijos celėse įvyko iškilmingas susirinkimas, kuriame buvo apžvelgta nueitas kelias ir nubrėžti ateities planai. Moterų draugija turi savo viešbutį–arbatinę ir skaityklą–knygyną. Vakare pieninės salėje buvo suvaidintas veikalas „Šv. Jonas ir Erodiada“. Po to šv. Cecilijos choras, vadovaujamas vargonininko Petro Garšvos, padainavo keletą dainų. Žmonių buvo pilna salė. Dalis pelno skirta gimnazijos rūmų statybai.

    1933 m. spalio 15 d. Linkuvoje įvyko gimnazijos mokinių tėvų susirinkimas. Išrinktas naujas tėvų komitetas. Nutarta gimnazijos rūmų statybai iš kiekvieno mokinio rinkti po 10 litų metams.

    Vaškų kronika. 1933 m. spalio 26–28 d. įvyko šv. Simono–Judo atlaidai. Atskiros pamaldos buvo laikomos vyrams, ir jiems pamokslą pasakė kun. K. Macelis. 1933 m. spalio 15 d. Vaškuose atidarytas KVC knygynas ir bendra visos parapijos biblioteka. Knygynas aptarnaus visas apylinkės mokyklas vadovėliais ir rašomąja medžiaga. Knygynas visų labai palankiai sutiktas ir juo naudojamasi. Inžinierius Borisas iš Panevėžio žada Vaškuose pastatyti elektros stotį ir aprūpinti gyventojus elektra, kurios jie seniai laukia.

    1933 m. lapkričio 12 d. Linkuvoje mergaičių pavasarininkių kuopa rengė vakarą ir ruošėsi statyti komediją „Valsčiaus ponai“. Prieš prasidedant vaidinimui atvykęs vietos policininkas uždraudė vaidinti tą komediją. Sužinoję apie tą įvykį, kun. J. Morkvėnas, P. Garšva ir J. Vilutis nuėjo pas nuovados policijos viršininką skųstis. Šis paaiškino, kad tas veikalas įžeidžiąs valsčiaus pareigūnus, nors ta komedija išleista su cenzūros leidimu. Po ilgų ginčų nuovados policijos viršininkas sutiko leisti tą veikaliuką vaidinti su sąlyga, kad vietoj žodžio „viršaitis“ sakytų „staršina“, o seniūną vadinti „šaltyšium“, sekretorių – „pišorium“, o nuovadą – „uriadniku“. Juokinga buvo, kai artistai vaidindami suklysdavo ir tardavo tuos pavadinimus įvairiai.

    1934 m. sausio 21 d. Linkuvoje įvyko pavasarininkų vyrų susirinkimas. Kun. J. Morkvėnas padarė pranešimą iš Panevėžyje vykusios regiono konferencijos. Vakare buvo suvaidintas veikalas „Leitenantas Antanas“. Suvaidinta buvo gerai, net mokytojas iš žiūrovų apsiverkė. Vakaro pelnas buvo paskirtas gimnazijos rūmų statybai.

    „Angelo Sargo“ kongresas Linkuvoje. 1934 m. liepos 17 d. į Linkuvą iš valsčiaus ir kaimyninių valsčių suplaukė apie 1300 angelaičių pagarbinti Kristaus Karaliaus ir Jo Motinos Marijos. Iškilmingų pamaldų metu vaikučiams pamokslėlį pasakė kun. Alf. Lipnickas – Lipniūnas. Po to visi vaikučiai, papietavę klebono sode, nužygiavo į sporto aikštę, kur atliko keletą sportinių pratimų. Po sporto Pasvalio angelaičiai suvaidino „Mėlynąjį Drugelį“, Linkuvos angelaičiai – „Be mamytės“, o Pakruojo angelaičiai gražiai padainavo, vadovas kun. Navickas. Vaikučių kongresas pavyko gerai, nes ir oras buvo gražus. Vaikučiai gražiai pasilinksmino ir su gera nuotaika išsiskirstė, dėkodami organizatoriams.

    Guostagalio jaunalietuvių provokacija. Linkuvos valsčiaus Guostagalio kaime jaunalietuviai 1934 m. liepos 22 d. rengė gegužinę ir kažkas išgriovė pastatytus vartus. Gegužinės organizatoriai, nekęsdami pavasarininkų, suvertė kaltę pavasarininkams ir įskundė policijai įtariamus Pr. Pėženį (Pėželį?), Alf. Pėženį (Pėželį?) ir Al. Plūką.

    Tardė Linkuvos nuovados policininkas Alfonsas Liegus, kuris žiauriai su jais elgėsi ir visokiais būdais gąsdino. Pr. Pėželis (Pėželis?), septyniolikmetis berniukas, po tokio tardymo sunkiai susirgo: buvo apalpęs ir pamišęs. Štai kaip dar elgiasi su mumis ir policininkai laisvoje tėvynėje. Vietos „patriotai“ grasino net nušauti minėto kaimo pavasarininkų pirmininką Vilimą. Žmonės tokiu „tardymu“ nepaprastai pasipiktino. Tenka pasakyti, kad tardymas vyko seniūno Bačansko (Bačiansko?) bute prie ąsočio alaus, o prieš tai minėtas policininkas Liegus dar gėrė pas Marcinkevičių tame pačiame kaime.

    Paskutiniu metu kai kuriems policijos darbuotojams užaugo labai dideli ragai, jų savivalė siekė ir daug toliau, pvz., nepripažįsta Voronėlių „Pavasario“ kuopos įregistravimo ir neleidžia jiems daryti susirinkimų. Iš kitų kuopų neteisėtai reikalauja ne tik paskaitų, bet ir paklausimų turinį pateikti policijai iš anksto. Be to, reikalauja praėjusių susirinkimų protokolų ir kitais būdais trukdo pavasarininkams veikti...

    1934 m. rugpjūčio 12 d. Linkuvoje įvyko Linkuvos rajono „Pavasario“ vyrų kongresas. Tai buvo didelė šventė, kurioje dalyvavo ir stebėjo bei gėrėjosi tūkstančiai žmonių. Į kongresą atvyko svečias J. E. vysk.Mečislovas Reinys, „Pavasario“ Centro atstovas iš Kauno Balys Lukošius ir kiti svečiai.

    Štai 500 pavasarininkai vyrai, susirikiavę į gretas, iškilmingai žygiuoja per miestelį į šventorių, kur prie specialiai įruošto altoriaus J. E. vysk. M. Reinys laiko iškilmingas pamaldas ir sako pamokslą apie jaunimo vyrų uždavinius Dievui ir Tėvynei. Po pamaldų, nors ir lietus lijo, vyrai organizuotai žygiavo į kapines, kur buvo pagerbti ir padėti vainikai ant mirusių pavasarininkų, ateitininkų ir savanorių kapų. Po to, priekyje jojant 40 raitininkų būriui, visi nužygiavo į iškilmingam susirinkimui skirtą salę. Susirinkimą atidarė „Pavasario“ rajono pirmininkas kun. J. Morkvėnas, pakviesdamas į prezidiumą garbingus svečius. Sveikindamas vyrus, J. E. vysk. M. Reinys, tarp kitko, pasakė: „Daug metų dirbu su pavasarininkais ir nesenstu, nes pavasaris visada jaunas... Pavasarininkai yra ne tik katalikai, bet ir patriotai – geriausi tautininkai, nes Tėvynės meilę stato ant tvirto ir nesugriaunamo pagrindo“. Toliau sveikino „Pavasario“ Centro atstovas Balys Lukošius. Raštu vyrus pasveikino J. E. vysk. Paltarokas.

    Po susirinkimo P. Garšvos vadovaujamas choras padainavo keletą dainų. Sporto šventė ir arklių lenktynės dėl blogo oro neįvyko. Vakare suvaidinta M. Petrausko operetė „Apvesdinkite ir mane“. Jos klausėsi ir J. E. vysk. M. Reinys. Pertraukų metu daug juoko sukėlė B. Lukošius, kurio linksmas ir šmaikštus sąmojis visiems labai patiko. Visų nuotaikos buvo pakilusios.

    Kongresą ruošti, be kun. J. Morkvėno, padėjo P. Garšva, J. Gasilionis, stud. Antanas Vyskupaitis, abiturientai Petras Valatka ir Bronius Vaškevičius. Meno vadovas dailininkas Jonas Vilutis gražiai sutvarkė altorių ir scenas. Jiems visiems linkuviai dėkingi. Kongrese gausiausiai dalyvavo pavasarininkų vyrų Gaižūnų, Tolminių (Tulminių?), Ūdekų ir kitos kuopos.

    Mergaičių kongresas Lauksodyje. 1934 m. rugpjūčio 26 d. Lauksodyje, Žeimelio valsč., įvyko pavasarininkių mergaičių kongresas, kuriame dalyvavo apie 250 organizuotų mergaičių. Sumą celebravo rajono dvasios vadas kun. K. Lapinskas.

    Pamokslą pasakė Ukmergės „Pavasario“ rajono dvasios vadas kun. Alfonsas Gleveckas. Eiseną į kapus lydėjo daug žmonių. Buvo pagerbtos mirusios pavasarininkės. Iškilmingo posėdžio metu kalbėjo kun. Kurlianskis, kun. Petras Vaitiekūnas, O. Penkauskaitė, kun. Keturakis, Briedytė, P. Valatka. Po minėjimo visi, bendrai papietavę, aplankė mergaičių rankdarbių parodą. Daugiausia prie šio kongreso organizavimo prisidėjo Lauksodžio „Pavasario“ mergaičių kuopos pirmininkė Stasė Mačiulytė.

    1934 m. spalio 7 d. į Linkuvą buvo atvykęs koncertuoti Joniškio jaunalietuvių vyrų choras, vadovaujamas Vacbergo. Iš pradžių atliko keletą kupletų apie „Tetą Oną“ ir apie „Linkuvos valdininkus, lankančius Lingio restoraną“. Choras padainavo St. Šimkaus „Kareivių dainą“, Vanagaičio „Vilnius“, Strolio (Strolios?) „Kur jaunas brolelis“, M. Petrausko „Vai verčia, laužo“ ir kt.

    1934 m. spalio 21 d. Linkuvoje pavasarininkai surengė viešą vakarą ir pastatė dramą „Prakeikti pinigai“.

    Linkuva. Naujuoju valsčiaus viršaičiu išrinktas Feliksas Niaura nuo 1934 m. lapkričio 1 d. pradėjo eiti pareigas. Vietos jaunalietuvių veikėjai Venys ir Stanevičius, neturintys autoriteto ir pakankamo išsilavinimo, stengėsi suagituoti ir pirmininku išrinkti Čėsną, taip pat neturintį vietos gyventojų pasitikėjimo ir reikiamos kvalifikacijos.

    Linkuvos nuovados policijos viršininkas iš katalikiškų organizacijų, ruošiančių susirinkimus, be juridinio pagrindo reikalauja pareiškime parašyti, kokiais klausimais bus kalbama. Šv. Cecilijos draugijos pareiškime vargonininkas Petras Garšva su humoru parašė, kad „bus kalbama apie laukinių kiaulių gaudymą Sibiro miškuose ir jų prijaukinimą“. Neaišku paliko, kaip policijos viršininkas į tai reagavo.

    1934 m. lapkričio 3 d. linkuviai iškilmingai atsisveikino su ilgamečiu kapelionu kun. A. Grigaliūnu, išlydėdami jį į Biržus, kur jis paskirtas klebonu ir dekanu, dėkodami jam už atliktus darbus ir pasiektus rezultatus, auklėjant žmones religine ir tautiška dvasia, linkėdami ir toliau sėkmingai dirbti Dievo garbei ir Tėvynės gerovei.

    1934 m. lapkričio 25 d. Linkuvoje Katalikių moterų draugijos vakare moksleivių pastatyta operetė „Birutė“. Vakaras turėjo didelį pasisekimą. Pelnas paskirtas moksleivių ateitininkų reikalams.

    1935 m. kovo 21-23 d. Linkuvoje buvo pavasarininkams ideologiniai kursai, kuriuos lankė ir juos baigė 60 žmonių – gavo specialius kursų baigimo diplomus. Kursus vedė ir dėstė iš Panevėžio atvykęs P. Baranauskas.

    1935 m. gegužės 30 d. Linkuvoje įvyko Linkuvos rajono „Pavasario“ sąjungos konferencija, kurioje dalyvavo apie 600 valsčiaus jaunimo. Organizuotai vykstančius į konferenciją su vėliavomis ir dainomis kurį laiką buvo sulaikiusi policija. Po pamaldų iškilmingai atidaryta konferencija. Paskaitą laikė kun. Alf. Lipnickas apie katalikų jaunimo ateities planus ir siekimus. Išrinkta rajono valdyba: Jonas Zemeliauskas, B. Jobas, Ona Pašakinskaitė, Povilas Vyskupaitis. Į revizijos komisiją: Lingytė, J. Vilutis ir T. Garšva.

    Pirmasis pavasarininkių kongresas Linkuvoje. 1935 m. birželio 29 d. sesės pavasarininkės, žydinčios jaunyste ir kilnių idealų vedamos, iš plačiųjų šiaurės Lietuvos lygumų suplaukė į pirmąjį Linkuvos rajono „Pavasario“ mergaičių kongresą. Kongresas prasidėjo iš vakaro įspūdinga eisena į kapines, kur pasimelsta už mirusias idėjos drauges. Čia pamokslą pasakė kunigas Jonas Jatulis.

    Rytojaus dieną miestelyje jaučiama nepaprasta nuotaika. Iš visų keturių pusių plaukia dainuojančių pavasarininkių būriai, kurie, praėję pro didžiuosius garbės vartus, sveikinasi su rajono vėliava.

    Iškilmingas pamaldas šventoriuje laikė rajono pirmininkas kun. Jonas Morkvėnas. Plevėsuojančios žydraspalvės vėliavos, rikiuotos jaunų sesučių eilės, galingas jungtinis choras, dūdų orkestro lydimas, nejučiomis pakelia visų širdis prie Dievo. Pamokslą pasako kunigas A. Levanas. Pamaldoms pasibaigus, įvyksta Linkuvoje dar niekad nematyta eisena miesto gatvėmis. Priešaky važiuoja du gyvieji paveikslai (vaidilutės ir verpėja), o po jų žengia apie 500 rikiuotų ir uniformuotų pavasarininkių! Iškilmingą posėdį pradeda kun. J. Morkvėnas. Į prezidiumą kviečiami: kanauninkas L. Šiaučiūnas, kun. Nagulevičius, mergaičių „Pavasario“ Centro valdybos pirmininkė E. Balčiūnaitė, agronomė R. Petrušauskienė, regiono atstovė Rogalskytė. Posėdžiui pirmininkauja studentė Ona Spudaitė. Didelę kalbą pasakė Centro pirmininkė E. Balčiūnaitė. Po posėdžio prasidėjo sporto ir dainų šventė. Apie 50 sportininkių gražiai atliko įvairių plastikos dalykėlių. Dainų šventėje puikiai pasirodė mergaičių jungtinis choras, kurį sudarė Linkuvos, Pašvitinio, Pakruojo ir Vaškų chorai.

    Vėliau susirinkę apžiūrėjo pavasarininkių suruoštą rankdarbių parodą, kurią aplankė ir ja grožėjosi ir studentas iš Švedijos. Vakare salėje buvo suvaidinta trijų veiksmų tragedija „Šv. Patricija“.

    Pastaba. Informaciją apie katalikiškų organizacijų veiklą 1931 – 1935 m. laiškais gaudavau iš linkuvių (daugiausia iš vargonininko, labai aktyvaus katalikiškų organizacijų veikėjo P. Garšvos, kun. J. Danio; klierikų: Vytauto Motekaičio (Motiekaičio?) ir Petro Valatkos, stud. Antano Vyskupaičio ir kt.). Tuo metu studijavau Kaune ir dirbau katalikų savaitraštyje „Mūsų laikraštyje“, kurio redaktoriaus pavaduotoju buvo linkuvis Juozas Gudjurgis. Žymi dalis tos informacijos, perleistos per mūsų rankas, tilpdavo tame laikraštyje.

    Vilnius, 1980 m.

    Teodora Šomkaitė - Katilienė „Linkuva ir linkuviai XX amžiaus pirmoji pusė“

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 88% (+27467-484=26983 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 14% (+4457-112=4345 wiki spaudos ženklai).