Edvardas Turauskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eduardas Turauskas

Gimė 1896 m. spalio 30 d.
Endriejavas, Kretingos apskritis
Mirė 1966 m. rugsėjo 12 d. (69 m.)
Paryžius

Tėvai Antanas ir Petronėlė Turauskai

Veikla
diplomatas, visuomenės veikėjas, žurnalistas, redaktorius

Alma mater Fribūro universitetas

Žymūs apdovanojimai

1938 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas

Eduardas Turauskas (g. 1896 m. spalio 30 d. Endriejavas, Kretingos apskritis1966 m. rugsėjo 12 d. Paryžius, Prancūzija) – Lietuvos diplomatas, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas.

Turinys

Biografija

Gimė Antano ir Petronėlės Turauskų šeimoje. Iš pradžių mokėsi Telšių gimnazijoje, 1917 m. baigė į Voronežo lietuvių gimnaziją, Petrapilio universitete studijavo teisę.

1918 m. grįžo į Lietuvą, išrinktas į Katalikų veikimo centro valdybą, aktyviai veikė visoje Žemaitijoje. 1918-1919 m. Spaudos biuro redakcinio skyriaus vedėjas. Nuo 1919 m. Fribūro universitete studijavo teisę ir filosofiją. 1921-1923 m. – Lietuvos pasiuntinybės Berne sekretorius. 19231926 m. gaudamas Užsienio reikalų ministerijos stipendiją, studijavo Paryžiaus universiteto Teisės fakultete, apgynė teisės mokslų disertaciją, suteiktas daktaro laipsnis.

1926 m. Trečiojo Seimo ir 1936 m. Ketvirtojo Seimo atstovas. 1927-1928 m. dienraščio „Rytas“ vyriausias redaktorius, 1928-1934 m. – Eltos direktorius, 1934-1939 m. – nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotinis Čekoslovakijai, Jugoslavijai ir Rumunijai, rezidencija Prahoje. Kartu studentų ateitininkų sąjungos ir ateitininkų federacijos pirmininkas. 19391940 m. Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius.

1940-1946 m. – nuolatinis delegatas prie Tautų Sąjungos ir pasiuntinybės patarėjas Berne. Pablogėjus sveikatai atsistatydino, nuo 1947 m. Čikagos lietuvių laikraščio „Draugas“ korespondentas Paryžiuje.

Spaudoje bendradarbiavo nuo 1912 m. Rašinius spausdino leidiniuose „Ateitis“, „Ateities spinduliai“, „Lietuvos balsas“, „Lietuvos aidas“, „Naujoji Romuva“, „Bangos“, „Mūsų laikraštis“, „Mūsų rytojus“, „Židinys“, „Darbininkas“, „2000 metrų[1] ir kt. [2] Bendradarbiavo „Amerikos balso“, Vatikano radijo stotyse, Katalikų mokslo akademijos veikloje, buvo įvairių politinių asociacijų bei organizacijų, taip pat Vidurio ir Rytų Europos Laisvųjų žurnalistų asociacijos narys.

Bibliografija

  • Tautybė ir krikščionybė, 1928 m.
  • Telegramų agentūros ir spaudos biurai, 1933 m.
  • Valstybės ir bažnyčios suverenumas, 1935 m.

Įvertinimas

1938 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas

Nuorodos, šaltiniai

  1. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 112 psl.
  2. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 527-528 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: