Edwin S. Porter

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Edwin Stanton Porter
Edwin S Porter.jpg

Gimė 1870 m. balandžio 21 d.
Konelsvilis (Pensilvanijos valstija, JAV)
Mirė 1941 m. balandžio 30 d.
Niujorkas (JAV)

Tėvai Thomas Richard Porter ir Mary Jane Clark
Sutuoktinis(-ė) Caroline Ridinger

Veikla
kino režisierius, išradėjas

Vikiteka Edwin S. PorterVikiteka

Edvinas Stentonas Porteris (angl. Edwin Stanton Porter 1870 m. balandžio 21 d. Konelsvilyje, Pensilvanijos valstija, JAV1941 m. balandžio 30 d. Niujorke, JAV) – vienas iš kino meno pradininkų, labiausiai išgarsėjęs Tomo Edisono (Thomas Edison) kompanijoje sukurtais filmais.[1][2]

Gimimas ir išsilavinimas

E. S. Porteris gimė Konelsvilio|Konelsvilyje (Pensilvanijos valstija, JAV) prekybininko Tomo Ričardo Porterio (Thomas Richard Porter) ir Merės Džein Klark-Porter (Mary Jane Clark-Porter) šeimoje. Turėjo tris brolius ir vieną seserį. Mokėsi viešosiose Konelsvilio ir Pitsburgo (Pensilvanijos valstija, JAV) mokyklose, vėliau dirbo įvairius darbus, kaip antai iškabų dažytoju, telegrafo operatorium ir kt.

Ankstyvieji karjeros metai

Kurį laiką E. S. Porteris dirbo Filadelfijos laivų ir variklių konstravimo bendrovės „William Cramp & Sons“ elektros skyriuje, o 1893 m. pradėjo tarnauti elektriku JAV laivyne. Per trejų metų tarnybą, jis padarė keletą elektros prietaisų išradimų ryšiams pagerinti.

E. S. Porteris ėmė dirbti su kinu 1896 m., kai JAV buvo parodyti pirmieji komerciniai kino seansai, projektuojami arba didelių ekranų. Trumpai dirbo Niujorko bendrovėje „Raff & Gammon“, kuri platino kino filmus ir Tomo Edisono sukurtą kino rodymo įrangą. Vėliau tapo keliaujančiu projektoriaus operatorium, dirbo su konkurenciniu „Kuhn & Webster‘s Projectorscope“ aparatu. Keliavo po Vest Indiją, Pietų Ameriką, rodydamas filmus mugėse ir po atviru dangumi, vėliau surengė antrą turnė Kanadoje ir JAV. Grįžęs į Niujorką, dirbo projektoriaus operatorium ir nesėkmingai bandė įkurti kino kamerų bei projektorių gamybos koncerną.

Tomas Edisonas

1899 m. E. S. Porteris įsidarbino bendrovėje „Edison Manufacturing Company“. Netrukus parėmė vadovavimą kino filmų gamybai T. Edisono Niujorko studijoje: filmavo, režisavo aktorių vaidybą, montavo galutinius filmų variantus. Kitą dešimtmetį E. S. Porteris tapo įtakingiausiu kino kūrėju JAV. Iš savo keliaujančio projektoriaus operatoriaus patirties jis žinojo, kas patinka žiūrovams, todėl T. Edisonui pradėjo kurti triukų filmus ir komedijas. Vienas ankstyvųjų E. S. Porterio filmų buvo 1901 m. vasarį sukurta satyra „Baisusis Tedis, grizlių karalius“ (angl. Terrible Teddy, the Grizzly King) apie tuometinį išrinktąjį JAV viceprezidentą Teodorą Ruzveltą (Theodore Roosevelt). Kaip ir kiti ankstyvieji filmų autoriai, E. S. Porteris skolinosi idėjas iš kitų filmų kūrėjų, bet užuot paprasčiausiai kopijavęs filmus, bandė pagerinti pasiskolintus sumanymus. Filmais „Džekas ir pupos stiebas“ (angl. Jack and the Beanstalk, 1902 m.) ir „Amerikos gaisrininko gyvenimas“ (angl. Life of an American Fireman, 1903 m.) jis sekė prancūzo Žoržo Melje (Georges Méliès) ir Anglijos „Braitono mokyklos“ narių, kaip antai Džeimso Viljamsono (James Williamson), pėdomis. Vietoj staigių sandūrų arba pertraukų tarp kadrų, E. S. Porteris pritaikė išnykimo techniką, kai vienas kadras pamažu pereina į kitą. Filme „Amerikos gaisrininko gyvenimas“ ši technika labai padėjo žiūrovams sekti sudėtingą judėjimą lauko scenose.

„Didysis traukinio apiplėšimas“ ir vėlesni darbai

Kadras iš filmo „Didysis traukinio apiplėšimas“ (1903 m.)

Kitame, svarbiausiame savo filme „Didysis traukinio apiplėšimas“ (angl. The Great Train Robbery, 1903 m.), E. S. Porteris ėmėsi archetipinio amerikietiškojo vesterno žanro, žiūrovams pažįstamo iš „dešimties centų romanų“ bei teatro melodramų, ir suteikė jam visiškai naują vaizdinę formą. Vienos ritės 12 min. trukmės filmas buvo sumontuotas iš dvidešimties atskirų scenų, įskaitant stulbinantį plėšiko, šaudančio į kamerą, stambų planą. Filmas buvo nufilmuotas dešimtyje skirtingų vietų uždarose patalpose ir lauke, jame buvo panaudota novatoriška „skerspjūvio“ montažo technika, kuria siekiama atskleisti tuo pačiu metu keliose vietose vykstančius skirtingus įvykius. Nė vienas ankstesnis filmas negalėjo pasigirti tokia veiksmo sparta ir scenų įvairove. „Didysis traukinio apiplėšimas“ sulaukė nepaprastos sėkmės. Jis kelerius metus keliavo po Jungtines Valstijas ir 1905 m. tapo premjeriniu pirmojo nikelodeono kino teatro filmu. Jo sėkmė JAV įtvirtino kiną, kaip komercinę pramogą.

Po „Didžiojo traukinio apiplėšimo“ E. S. Porteris toliau eksperimentavo su naujomis technikomis. 1904 m. jis sukūrė techniniu aspektu labiau tradicinį socialinį reportažą „Buvęs kalinys“ (angl. The Ex-Convict), o to paties žanro filme „Kleptomanas“ (angl. The Kleptomaniac, 1905 m.) pristatė du lygiagrečius pasakojimus. Juostoje „Septyni amžiai“ (angl. The Seven Ages, 1905 m.) panaudojo šoninį apšvietimą, ir pakaitomis taikė stambų planą ir scenos planą – vienas pirmųjų pavyzdžių, kai režisierius atsitraukia nuo teatrinės analogijos, kai visa scena filmuojama vienu planu. Jis taip pat režisavo triukų filmus, kaip antai „Skrebučių su sūriu mėgėjo sapnai“ (angl. Dreams of a Rarebit Fiend, 1906 m.), sukurtą pagal Vinsoro Makėjaus (Winsor McCay) komiksus. Nuo 1903 iki 1905 m. jis sėkmingai pademonstravo daug technikų, kurios vėliau tapo kino vaizdinės komunikacijos pagrindais. Pavyzdžiui, jis padėjo išplėtoti šiuolaikinę tolydaus montažo sampratą, jam taip pat dažnai priskiriamas atradimas, kad pagrindinis struktūrinis filmo vienetas yra kadras, o ne scena (pagrindinis teatro spektaklio vienetas), taip pat montažo ir pasakojimo ekrane pagrindai, kuriuos vėliau patobulino Deividas W. Grifitas (David W. Griffith). Tačiau E. S. Porteris visa tai laikė atskirais eksperimentais ir niekada nesujungė jų į vientisą kino kūrybos stilių.

1909 m. E. S. Porteris, norėdamas pasipriešinti naujajai iš nikelodeonų populiarumo gimusiai pramonės sistemai, paliko T. Edisoną ir kartu su kitais įkūrė nepriklausomą kino kompaniją „Rex“. Jis taip pat dalyvavo steigiant „Simplex“ kino projektorių gamybos bendrovę. Po trejų metų jis pardavė „Rex“, priėmė Adolfo Cukoro (Adolph Zukor) pasiūlymą ir tapo naujosios „Famous Players Film Company“ kino kompanijos vyriausiuoju režisierium. Tai buvo pirmoji JAV kino studija, reguliariai kūrusi pilno metražo filmus.[1] E. S. Porteris vadovavo teatro aktoriui Džeimsui K. Haketui (James K. Hackett) kuriant pirmąjį JAV penkių ričių filmą „Zendos kalinys“ (angl. The Prisoner of Zenda, 1913 m.), taip pat aktorėms Merei Pikford (Mary Pickford), Paulinai Frederik (Pauline Frederick) ir aktoriui Džonui Berimorui (John Barrymore) pilnametražiuose filmuose. Tačiau E. S. Porterio režisūriniai gebėjimai nebespėjo vytis sparčių kino meno pokyčių. Paskutinis jo filmas buvo išleistas 1915 m. ir per kitais metais vykusią pertvarką jis paliko „Famous Players“ kompaniją.

„Precision Machine Company“

Nuo 1917 iki 1925 m. E. S. Porteris buvo „Precision Machine Company“ bendrovės, gaminusios „Simplex“ projektorius, prezidentas.[1] 1925 m. atsistatydino ir tęsė savarankišką išradėjo ir konstruktoriaus veiklą, užregistravo kelis fotoaparatų ir projektorių patentus. XX a. 4-ajame dešimtmetyje įsidarbino buitinių elektros prietaisų korporacijoje.

Mirtis

1941 m., būdamas 71 metų amžiaus, E. S. Porteris mirė Niujorko „Hotel Taft“ viešbutyje[1] ir buvo palaidotas Valhalos bendruomenės Kenziko kapinėse (Niujorko valstija, JAV). Ji palaidojo žmona Karolaina Ridinger (Caroline Ridinger), kurią jis vedė 1893 m. birželio 5 d. Vaikų neturėjo.

Įtaka

E. S. Porteris tebėra žymi kino istorijos asmenybė. Jo, kaip „Didžiojo traukinio apiplėšimo“ ir kitų novatoriškų ankstyvųjų filmų režisieriaus, reikšmė nepaneigiama, tačiau jis retai kada pakartotinai taikydavo sėkmingai panaudotas naujoves, niekada nesukūrė nuoseklaus režisūros stiliaus, o vėlesniais metais neprieštaraudavo, kai kiti iš naujo atrasdavo jo technikas ir pasisavindavo jų autorystę. Jis buvo kuklus, tylus, atsargus žmogus ir nejaukiai jausdavosi dirbdamas su garsiomis žvaigždėmis, kurioms nuolat vadovaudavo nuo 1912 m. A. Cukoras pasakojo, kad E. S. Porteris buvo labiau meninis mechanikas, o ne dramatiškas menininkas, žmogus, kuriam labiau patiko dirbti su aparatais, o ne su žmonėmis.

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Šaltiniai


Literatūra

  • Edwin Stanton Porter. „Dictionary of American Biography, Supplement 3: 1941-1945“. American Council of Learned Societies, 1973.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+12190-2=12188 wiki spaudos ženklai).